lengvojo automobilio stiklo poliravimas
polirãvimas (lot. polio – gludinu, svidinu), baigiamasis medienos, metalo, stiklo ir kitokio paviršiaus apdirbimas, kad jis pasidarytų veidrodiškai lygus. Poliruojamas paviršius prieš tai dar šlifuojamas ar kitaip apdorojamas. Mediena poliruojama natūrali (paprastai brangmedis) ir lakuota. Ant natūralios medienos paviršiaus tamponu tepama apie 400 politūros (paprastai šelako) sluoksnių ir kelias paras kartkartėmis padžiovinama (nuo 20 a. vidurio taip tik restauruojama). Poliruojant lakuotą (dažniausiai poliesteriniu laku) medienos paviršių 6–8 kartus aptepama pasta, po to įtrinama poliravimo mašinos sukamais būgnais; nitrolaku lakuotas paviršius kartais dar poliruojamas nitroceliuliozine politūra; lako dangos paviršinis sluoksnis iš dalies ištipsta ir užpildo nelygumus (jų gylis būna mažesnis negu pusė šviesos bangos ilgio).
Poliruoti metaliniai paviršiai atsparesni korozijai, cikliniam nuovargiui, puošnesni. Poliruojamos automobilių, matavimo ir kitokių prietaisų detalės, matavimo ir pjovimo įrankiai, juvelyriniai dirbiniai; kai kurie paviršiai dar poliruojami prieš elektrocheminį dengimą, mikroįtrūkių ar kitokių defektų nustatymą. Poliruojama dažniausiai poliravimo staklėse įtvirtintais veltinio, fetro, odos, gumos diskais slenkančiomis juostomis, kurių paviršius suteptas minkštųjų abrazyvų pasta (joje be abrazyvų dar būna geležies ir chromo oksidų, kalkių, kartais korundo arba karborundo miltelių ir rišamosios medžiagos – tepalo, vazelino, parafino) arba suspensija. Stambių sudėtingo profilio detalių paviršius poliruojamas veikiant abrazyvinės suspensijos srove skystinio abrazyvinio poliravimo įrenginiuose, smulkių detalių paviršius – sukamuose būgnuose arba vibracinėse kamerose pridėjus metalo, keramikos, medienos, veltinio gabalėlių, pjuvenų ir korozijos inhibitorių. Smulkios sudėtingos konfigūracijos detalės poliruojamos elektrocheminiu būdu – paviršiaus (jis yra anodas) nelygumai išsilygina tirpstant elektrolito tirpale. Taip dažniausiai poliruojami (paprastai po mechaninio poliravimo) plieno, vario ir jo lydinių, sidabro, cinko gaminių detalės ar dirbiniai. Poliruotų metalinių paviršių šiurkštis siekia 0,1–0,02 μm. Stiklas poliruojamas mechaniniu (sukamąja poliravimo staklių galvute prie paviršiaus spaudžiant smulkius dispersinius abrazyvinius miltelius), cheminiu (ant paviršiaus purškiant abrazyvo suspensiją ar alavo lydalą arba stiklo juostą tempiant išlydyto alavo paviršiumi). Poliruojant stiklą pamažu šalinamas reljefinis stiklo sluoksnis; paviršius drėkinamas ir ant jo susidaro kaskart vis nuplėšiama plona oksidų plėvelė, sauganti stiklą nuo tolesnio ardymo. Akmenų (paprastai šlifuotų) paviršius poliruojamas sudrėkintu veltinio skridiniu beriant labai smulkius alavo oksido ar kitus miltelius.