politònija (poli... + gr. tonos – įtempimas, kirtis), lingvistikoje – melodiniai morfemų ir žodžių skirtumai. Būdinga toninėms kalboms. Klasikinėje kinų kalboje kiekvienas skiemuo turi 2–4 (tarmėse – iki 11) leksinę reikšmę turinčius tonus bei nežymimąjį toną ir reiškia skirtingus žodžius (mâ – mama, má – kanapė, mă – arklys, mà – barti, ma – klausiamasis žodis ar). Vietnamiečių kalboje yra 7 tonai, skiriantys leksines ir gramatines reikšmes. Lietuvių kalbai būdinga skirtingų priegaidžių balsių ar dvibalsių melodikos, trukmės, intensyvumo koreliacija, pvz., gývis ‘gyvūnas’ / gỹvis ‘gyvumas’, ketis ‘augalas’ / kiẽtis ‘kietumas’, áušta ‘vėsta’ / aũšta ‘švinta’. Dar tonema.
2271