polònis (Polonium; pavadintas Lenkijos (lot. Polonia) garbei), Po, periodinės elementų sistemos VI A grupės radioaktyvusis cheminis elementas. Žinomi 25 izotopai; jų masės skaičius nuo 188 iki 220. Sidabriškai baltas, minkštas retasis metalas. Alfa polonio kristalinė gardelė kubinė, beta – romboedrinė. Ore polonis oksiduojasi, vandenyje hidrolizuojasi. Reaguodamas su rūgštimis sudaro druskas, pvz., polonio sulfatą Po(SO4)2, polonio nitratą Po(NO3)4, kaitinamas (250 °C) prisijungia deguonį (susidaro oksidas PoO2), vandenilį (susidaro hidridas PoH4), 400–1000 °C temperatūroje – kai kuriuos metalus (pvz., Hg, Ni, Pb, Pa, Ba, Be, Cu, Mg, Na). Izotopas 210Po skleidžia alfa daleles ir virsta neradioaktyviu švinu: 210Po → 206Pb + 4He (1 cm3 izotopo išskiria 1210 W šiluminės energijos). Izotopai 208Po ir 210Po randami urano rūdose (apie 0,1 mg/t). Gaunamas branduoliniuose reaktoriuose bismuto izotopą 209Bi apšaudant neutronais arba išskiriamas perdirbant urano rūdų atliekas. Nuo kitų elementų atskiriamas ekstrakcijos, chromatografijos arba elektrocheminiu būdu. Naudojamas kaip neutronų šaltinis, kosminiuose aparatuose (elektors energijai gauti), jo yra vidaus degimo variklių žvakių elektroduose (palengvina degalų mišinio užsidegimą). Į augalus patenka iš dirvožemio ir atmosferos. Patekęs į organizmą sukelia kepenų cirozę, navikus. Polonį 1898 atrado M. Curie ir P. Curie, pastebėję, kad urano rūda yra daug radioaktyvesnė už uraną. Naudodami paprastą laboratorinę įrangą daržinėje jie perdirbo kelias tonas urano rūdo – šis titaniškas darbas tapo istoriniu mokslinio žygdarbio pavyzdžiu.
| atominis skaičius | 84 |
| atominė masė | 208,9824 |
| oksidacijos laipsnis | +4 |
| išorinių elektronų konfigūracija | 4f145d106s26p4 |
| stabiliausi radioaktyvieji izotopai | 209Po (T1/2 103 m.), 208Po (T1/2 2,9 m.), 210Po (T1/2 138,376 d) |
| kiekis Žemės plutoje | 2,1·10–14 % (masės) |
| lydymosi temperatūra | 254 °C |
| virimo temperatūra | 962 °C |
| tankis | 9400 kg/m3 |
| standartinis elektrodo Po/Po4+ potencialas | +0,775 V |
2591