Polskie radio (Lénkijos rãdijas), Lenkijos radijo programų visuomeninis transliuotojas.
Struktūra
Turi 6 nacionalines ir 17 regioninių programų. Pirmoji nacionalinė programa (Jedynka) skirta informacijai ir lengvajai muzikai, antroji (Dwójka) – kultūrai, trečioji (Trójka) – muzikai, Lenkijos radijo „Euro“ programa (Polskie radio „Euro“) – jaunimui ir edukacijai, programa Lenkijos radijas užsieniui (Polskie Radio dla Zagranicy; rengia laidas lenkų, anglų, baltarusių, hebrajų, rusų, ukrainiečių, vokiečių kalbomis) – transliacijoms užsieniui, programa Parlamento radijas (Radio Parlament) – transliacijoms ir žinioms iš Seimo. Pastaroji ir programa esperanto kalba transliuojamos tik internetu.
Polskie radio logotipas (nuo 2017)
Regioninės stotys
Regioninės radijo stotys veikia Balstogėje (turi pusės valandos trukmės sekmadieninę laidą lietuvių kalba), Bydgoszcziuje, Gdanske, Katowicuose, Kielcuose, Koszaline, Krokuvoje, Liubline, Lodzėje, Olsztyne, Opolėje, Poznanėje, Szczecine, Varšuvoje, Vroclave, Zielona Góroje ir Rzeszówe.
Istorija
Polskie radio bandomąsias laidas pradėjo 1925, reguliarias – 1926; tais pačiais metais įgijo monopolinę koncesiją transliuoti visoje šalyje. 1931 Raszyne pradėjo veikti ilgųjų bangų radijo stotis (sunaikinta II pasaulinio karo pradžioje), 1927–38 – radijo stotys Krokuvoje, Poznanėje, Katowicuose, Vilniuje (1928 01 15), Lvove, Lodzėje, Torunėje, Baranovičiuose (dabar Baltarusija).
1944 radijas suvalstybintas, 1949 reformuotas į Centrinę radiofonijos tarnybą (Centralny Urząd Radiofonii), 1951 – Radiofonijos komitetą (Komitet do Spraw Radiofonii), 1960 – Lenkijos radijo ir televizijos komitetą (Polskie radio i Telewizja).
1992 Lenkijos seimas valstybinį komitetą išskaidė į 19 bendrovių: Lenkijos televiziją, Polskie radio ir 17 regioninių Lenkijos radijo padalinių. Transliavimo reikalams spręsti buvo įkurta Nacionalinė radijo ir televizijos taryba, į kurią po du narius deleguoja Seimas ir prezidentas, vieną – Senatas.
1114