Poltava (Poltavà), miestas Ukrainos vidurinėje dalyje, į pietvakarius nuo Charkovo; srities centras. 303 600 gyventojų (2010). Poltava įsikūrusi Padnieprės žemumoje prie Vorsklos ir Kolomako upių santakos. Per Poltavą eina Kijevo–Charkovo, Kremenčuko–Charkovo geležinkeliai ir plentai; plentai į Sumus, Romnus. Oro uostas. Mašinų (turbinų, kompresorių, technologinių įrenginių žemės ūkiui, kasybai, chemijos, maisto pramonei), įrankių su dirbtiniais deimantais (pjovimo, šlifavimo diskų; bendrovė Poltavskij almaznyj instrument, įkurta 1966) gamyba, lokomotyvų remontas, elektrotechnikos (elektros variklių), chemijos (gumos, lakų ir dažų), naftos chemijos (tepalų), statybinių medžiagų (gelžbetonio, čerpių, plytų), poligrafijos, baldų, stiklo, porceliano, popieriaus, tekstilės (verpimo, siuvimo, trikotažo), maisto (mėsos, aliejaus, duonos, alkoholinių gėrimų, alaus) pramonė. Ukrainos stomatologijos (įkurta 1921 Charkove, nuo 1967 Poltavoje), Poltavos žemės ūkio (1920) akademijos, nacionalinis technikos (1930), ekonomikos ir prekybos (2009), nacionalinis pedagoginis (1914) universitetai, Ukrainos teisės akademijos, Europos universiteto, Kijevo kultūros ir meno, Charkovo politechnikos instituto filialai. Hidrometeorologijos observatorija. Muzikinis dramos, lėlių teatrai. Filharmonija. Krašto (įkurtas 1891), Poltavos mūšio istorijos (1909), dailės (1919), 20 a. karinių konfliktų (2009) ir kiti muziejai. Biblioteka. Dendrologijos ir kiti parkai. Cerkvės.
Architektūra
aikštė su Šlovės kolona Poltavoje (1811, architektai J. Thomas de Thomonas, skulptorius F. Ščedrinas)
Šv. Kryžiaus Išaukštinimo vienuolyno barokinis soboras (1689–1709) su varpine (1786), medinė Spaso cerkvė (1705). Pagal 1803 miesto planą suformuota apskrita aikštė su Šlovės kolona (1811, architektas J. Thomas de Thomonas, skulptorius F. Ščedrinas), administraciniais pastatais (pastatyta pagal tipinius projektus). Petro I paminklas (1849, architektas A. Briullovas), paminklų kompleksas Poltavos mūšio didvyriams (1849).
2271
Istorija
Pirmą kartą paminėta 1174 kaip Ltava (Poltava vadinta nuo 1430). Priklausė Kijevo Rusiai, nuo 14 a. antros pusės – Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1569 atiteko Lenkijai. Miesto teisės nuo 1641. 17 a. pirmoje pusėje Višnioveckių valda. 1648 užimta ir sugriauta sukilusių kazokų. Nuo 1654 priklausė Rusijai. Per 1700–21 Šiaurės karą 1709 prie Poltavos vyko Rusijos ir Švedijos kariuomenių Poltavos mūšis. 1802–1917 gubernijos, nuo 1937 – srities centras. 1897 buvo 53 000, 1939 – 128 000, 1980 – 282 000 gyventojų.
Lietuviai
1916–18 Poltavoje gyveno pasitraukusių karo pabėgėlių lietuvių; veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius, lietuvių pradinė mokykla.
Ltava