Pópiežiškasis bažnýtinės mùzikos institùtas (lot. Pontificium Institutum Musicae Sacrae, it. Pontificio Istituto di Musica Sacra, PIMS), Šventojo Sosto akademinė ir mokslinė institucija Romoje.
Veikla
Instituto veikla grindžiama kanonų teisės normomis ir instituto Akademinio susirinkimo direktyvomis. Mokoma liturginės muzikos praktikos, teorijos ir istorijos, supažindinama su bažnytinės muzikos paveldu, skatinama jos meninė raiška, atitinkanti dabartinę kultūrą. Institutas publikuoja muzikos kūrinius ir mokslinius darbus, rengia liturginės muzikos koncertus, bažnytinės muzikos kursus, rūpinasi bažnytinės muzikos studijų centrų plėtra. Teikia bakalauro, licenciato, magistro, daktaro laipsnius. Rengia choro vadovus, vargonininkus (ir bažnyčios), kompozitorius, pianistus ir kitus instrumentininkus, giedotojus, muzikologus, liturginės muzikos didaktikos vadovus (animatorius), bažnyčios institucijų archyvarus ir bibliotekininkus.
Istorija
1910 akademinę ir mokslinę instituciją įkūrė popiežius Pijus X ir pavadino Bažnytinės muzikos aukštąja mokykla. 1911 01 03 mokykla atidaryta ir patvirtinta breve Expleverunt, 1914 07 10 paskelbta popiežiškąja, jai suteikta teisė skirti akademinius laipsnius. Dabartinis pavadinimas nuo 1931 05 24.
Institutą baigę lietuvių muzikai
Popiežiškąjį bažnytinės muzikos institutą baigė Z. Aleksandravičius (1938, grigališkojo choralo licenciato ir vargonų magistro laipsniu), kunigas K. Senkus (1950, grigališkojo choralo magistro laipsniu), S. Jautakaitė‑Hargreaves (1994, grigališkojo choralo licenciato ir vargonų bei kompozicijos bakalauro laipsniu), A. Merčaitytė (2001), J. Jankauskaitė (2002), kunigas V. Sikorskas (2011; visi grigališkojo choralo magistro laipsniu).
2286