Pópiežiškoji mókslų akadèmija (it. Pontificia Accademia delle Scienze, lot. Pontificia Academia Scientiarum), Vatikano mokslinių tyrimų institucija, globojama popiežiaus. Įsikūrusi Pijaus IV viloje (pastatyta 1561 Vatikano sode; architektas P. Ligorio).
Veikla
Popiežiškosios mokslų akademijos tikslas – plėtoti astronomijos, chemijos, žemės ir aplinkos mokslus (geodezija, geofizika, geografija, geologija), vadinamuosius gyvybės mokslus (botanika, agronomija, zoologija, genetika, molekulinė biologija, biochemija, neuromokslai, chirurgija), matematikos, taikomuosius mokslus, filosofijos, mokslo istorijos (epistemologija), fizikos mokslus ir su jais susijusius tikėjimo dalykus. Pagal 1936 Popiežiškosios mokslų akademijos statutą buvo 70, nuo 1989 yra 80 tikrųjų narių (jais gali būti vyrai ir moterys iš įvairių šalių, išpažįstantys įvairias religijas, nusipelnę moksliniuose tyrimuose ir dorovingi), 4 garbės nariai ir 4 vadinamieji perdurente munere (ribotos kadencijos). Naujuosius narius siūlo akademijos taryba, tvirtina popiežius. Popiežiškajai mokslų akademijai vadovauja prezidentas (paskirtas popiežiaus), jam padeda Mokslo taryba ir kancleris.
Popiežiškoji mokslų akademija
Akademija leidžia mokslinius leidinius Acta, Scripta varia, Documenta ir Commentarii.
Istorija
Popiežiškosios mokslų akademijos ištakos siejamos su Nacionaline akylųjų akademija (įkurta 1603). 1630 po jos steigėjo Umbrijos kunigaikščio, mokslininko ir gamtininko F. A. Cesi (1585–1630) mirties akademija uždaryta. 1838 popiežius Grigalius XVI ją atkūrė kaip Popiežiškąją akademiją (Pontificia Accademia), 1847 popiežius Pijus IX ją pertvarkė į Popiežiškąją naujųjų akylųjų akademiją (Pontificia Accademia dei Nuovi Lincei), 1936 popiežius Pijus XI ją pertvarkė ir pavadino Popiežiškąja mokslų akademija.
Žymūs nariai
Akademijos nariai buvo ar yra garsūs mokslininkai, iš jų: D. Baltimore’as, G. S. Beckeris, P. Bergas, S. K. Bergströmas, G. Blobelis, A. Bohras, N. Bohras, A. Carrelis, A. Ciechanoveris, C. Cohenas‑Tannoudji, P. J. Crutzenas, P. J. W. Debye, P. A. M. Diracas, Chr. R. de Duve’as, J. C. Ecclesas, M. Eigenas, G. Ertlis, A. Flemingas, O. Hahnas, W. K. Heisenbergas, Ch. N. Yangas, H. G. Khorana, K. von Klitzingas, M. von Laue, J. Lederbergas, Y. T. Lee, T. D. Lee, J.‑M. Lehnas, G. Marconi, M. J. Molina, R. Levi‑Montalcini, R. L. Mössbaueris, J. E. Murray, M. W. Nirenbergas, R. Nojori, G. E. Palade’as, M. F. Perutzas, M. Planckas, J. Ch. Polanyi, G. Porteris, C. Rubbia, E. Rutherfordas, A. Salamas, E. Schrödingeris, K. M. B. Siegbahnas, Ch. H. Townesas, A. H. Zewailis.
Popiežiškosios mokslų akademijos nario insignija – medalis
193
Vatikano mokslų akdemija; Vatikano akademija