Portalegre (Portalègrė), miestas Portugalijos vidurinėje dalyje, Alentejo regione, į šiaurės rytus nuo Lisabonos, Serra de São Mamedės kalnagūbrio vakariniame šlaite, netoli Ispanijos sienos; apygardos centras.
13 960 gyventojų (2021). Tekstilės (kilimų, gobelenų gamyba), maisto pramonė, kamštinio ąžuolo žievės apdirbimas. Portalegrės apylinkėse auginami alyvmedžiai, vynmedžiai, kamštiniai ąžuolai, javai, veisiami galvijai. Turizmas. Prie Portalegrės yra Serra de São Mamedės gamtos parkas. Poeto José Régio namas muziejus (eksponuojami poeto surinkti meno kūriniai, iš jų daugiau kaip 400 – sakralinio meno), miesto (daugiausia keramikos dirbiniai), gobelenų muziejai.
Architektūra
Kalvarijos koplyčia Portalegrėje (18 a.)
Išliko 13 a. pilies 3 bokštai. Renesansiniai ir barokiniai vienuolynai: Šv. Pranciškaus (įkurtas 13 a., rekonstruotas 16–18 a.), Šv. Klaros (įkurtas 14 a., rekonstruotas 15–20 a.; dabar jame miesto biblioteka), Šv. Bernardo (įkurtas 16 a., perstatytas 17–18 a.; jame yra vienuolyno įkūrėjo vyskupo D. J. de Melo marmurinis antkapinis paminklas – vienas gražiausių Portugalijoje). Katedra (1556, barokinis fasadas, 18 a.), Vyskupų rūmai (16–18 a.), bažnyčios: Santiago, Saint Lourenço (abi 17–18 a.), rūmai: Avillez (dabar valdžios rūmai), Achioli (dabar aukštoji mokykla; abu 18 a.), Barahona (18–19 a., dabar Portalegrės apygardos archyvas).
Istorija
Antikos laikais dabartinėje miesto vietoje buvo romėnų Ammaia gyvenvietė. Jos vietoje karalius Alfonsas III 1259 įkūrė Portalegrę, ji tapo svarbia kelių susikirtimo vieta. Karalius Dinis I (Dionizas I) 1290 pastatydino gynybines sienas, 1299 patvirtino privilegiją, kad Portalegre priklauso karaliui arba jo vyriausiajam sūnui (sosto įpėdiniui). Mieste sparčiai plėtėsi audimo verslai. Nuo 1549 vyskupijos centras. 1550 gavo miesto teises. Dėl geografinės padėties (buvo pasienio miestas) dažnai puldinėta svetimšalių, 1704 ir 1801 ją buvo užėmusi Ispanijos kariuomenė. Nuo 1859 mietas – Portalegrės apygardos centras.
2271