Portimão (Portimáunas), miestas Portugalijos pietuose, Algarvės istorinėje srityje, prie Atlanto vandenyno ir Aradės upės estuarijos, į vakarus nuo Faro.
49 200 gyventojų (2021). Žvejybos (gaudoma sardinės, tunai) ir keleivinis uostas. Plentas į Faro (per Aradės estuariją yra 2 tiltai). Katerių, jachų statyba, maisto (žuvų konservavimo) pramonė, kamštinio ąžuolo žievės apdirbimas. Amatai (odos, keramikos dirbinių, nėrinių gamyba). Turizmas. Pajūrio kurortas (Portimão pietinėje dalyje yra Praia da Rocha paplūdimys). Banglenčių, buriavimo sportas, motorinių valčių lenktynės. Netoli Portimão yra Algarvės tarptautinis autodromas. Miesto muziejus.
Architektūra
Bažnyčios: Nossa Senhora da Conceição (15 a., 18–19 a. perstatyta ir renovuota; išliko gotikinis portalas), jėzuitų kolegijos (1660–1707, po 1755 žemės drebėjimo renovuota, išliko manuelinos stiliaus portalas), 19–20 a. gyvenamieji namai su dekoruotais akmens arba keramikos fasadais, metalinėmis balkonų grotelėmis.
Istorija
Dabartinėje miesto vietoje žmonių gyventa nuo neolito laikų. Nedidelis prekybos uostas buvo žinomas jau finikiečių ir graikų laikais. 6 a. pr. Kr. viduryje kartaginiečiai Aradės žiotyse įkūrė gyvenvietę, romėnų šaltiniuose vadintą Portus Magonis (Magono uostas). Iš romėnų valdymo laikų išliko vilos pamatai Portimão apylinkėse (atrasti 1938). Arabų valdymo laikais nedidelis žvejų kaimas. 15 a. čia buvo 40 gyventojų. 1504 įkurtas miestas, pavadintas Vila Nova de Portimão, vėliau – dabartiniu vardu. 1755 Portimão nukentėjo nuo žemės drebėjimo. 20 a. pradžioje plėtojosi pramonė, miestas tapo darbininkų judėjimo centru. 1924 gavo didžiojo miesto (cidade) statusą. Tais pačiais metais Portimão tapo sekmininkų misionierių centru, jie vėliau iš čia rengė misijas į Afrikos šalis ir Indoneziją. 20 a. 6−8 dešimtmetyje smukus konservų pramonei labiau plėtojosi turizmo verslas.
2271