Portugãlijos gamtà
Portugalijos gamtinis žemėlapis
Krantai
Rocos kyšulio kraštovaizdis
Kranto linijos ilgis 1762 km (iš jų 917 km – salų krantai). Krantai mažai vingiuoti, tik Tejo (Ispanijoje Tajo) ir Sado upių žiotyse susiformavusios giliai į sausumą įsirėžusios įlankos (estuarijos). Šiaurinėje dalyje vyrauja statūs, uolėti krantai, tarp Douro (Ispanijoje Duero) žiočių ir Carvoeiro kyšulio jie lagūniniai su smėlio kopomis, į pietus nuo Tejo žiočių – žemi, pietinėje dalyje (Algarvėje) – statūs, uolėti su smėlio paplūdimiais. Setúbalio (Portugalijos pietvakariuose) ir Cádizo (Portugalijos pietryčiuose) įlankos negiliai įsiterpusios į sausumą. Rocos kyšulys – vakariausia Pirėnų pusiasalio ir Europos vieta, São Vicentės kyšulys – pietvakariausia Pirėnų pusiasalio ir Europos vieta. Azorų ir Madeiros salynų krantai daugiausia statūs, uolėti.
Reljefas
Tejo upės slėnis dalija Portugaliją į šiaurinę (kalnuotą, išskyrus pakrantę) ir pietinę (vyrauja žemumos ir aukštumos) dalis. Šiaurinę dalį užima kalnuotas Mesetos plokščiakalnio vakarinis pakraštys.
Į šiaurę nuo Douro upės iškilusios Nogueiros, Borneso, Penedo, Marão, Gerêso (didžiausias aukštis 1529 m, Larouco kalnas) kalnų grandinės, susidariusios iš kvarcitų ir skalūnų, – Galisijos masyvo pietiniai kalnagūbriai arba jų tęsiniai. Tarp Douro ir Tejo iškilę Montemuro, Guardunhos, Lousos, Estrêlos (didžiausias aukštis 1993 m, Estrêlos, arba Torrės, kalnas, aukščiausia Portugalijos žemyninės dalies vieta) kalnagūbriai, susidarę iš granitų ir metamorfinių uolienų. Pietvakarių kryptimi jie pereina į aukštumas (didžiausias aukštis 678 m), kurios siekia Rocos kyšulį. Prie Atlanto vandenyno, Portugalijos vidurinėje dalyje, plyti siaura Vidurio Portugalijos (pajūrio) žemuma, pietinėje dalyje – plati aliuvinė Pietų Portugalijos žemuma (rytuose, Alentejo, ji pereina į kalvotas klintines karstines aukštumas; didžiausias aukštis 1027 m, São Mamedės kalnas). Piečiau (Algarvėje) iškilę Malhão ir Monchique’s (didžiausias aukštis 902 m, Fójos kalnas) kalnagūbriai. Portugalijos pietryčiuose – Guadianos žemupio lyguma.
spalvotos uolos (Pietų Portugalija, Algarvės apylinkės)
Vulkaninės kilmės Azorų ir Madeiros salynų paviršius kalnuotas. Didžiausias aukštis 2351 m (Alto Pico ugnikalnis, Azorų salyne; Portugalijos aukščiausia viršūnė). Būna žemės drebėjimų (stiprūs buvo Lisabonoje 1531, 1755, 1837).
Klimatas
Klimatas mediteraninis jūrinis, kalnuotoje šiaurės rytinėje dalyje – pereinamasis į žemyninį. Vyrauja vakarų ir pietvakarių vėjai, pučia brizai. Būdinga šilta lietinga žiema (sausio vidutinė temperatūra 7–14 °C) ir karšta sausringa vasara (liepos vidutinė temperatūra 21–24 °C).
Per metus iškrinta nuo 600–1200 mm (pakrantėje) iki 1600–2000 mm (kalnuose) kritulių, daugiausia rudenį ir žiemą. Sausasis sezonas vasarą trunka nuo 1,5–2 mėn. Portugalijos šiaurėje iki 2–4 mėn. pietuose. Žiemą kalnuose (sausio vidutinė temperatūra 0–5 °C, žemiausia –12 °C) susidaro sniego danga.
Azorų ir Madeiros salose klimatas subtropinis jūrinis. Vidutinė temperatūra nuo 16 (sausį) iki 24 °C (liepą). Azoruose per metus iškrinta vidutiniškai 700–1600 mm kritulių, daugiausia Pico saloje (iki 6300 mm); susidaro Azorų anticiklonas. Madeiroje klimatą veikia šaltoji Kanarų srovė, todėl kritulių mažiau (350–600 mm), bet padidėjęs santykinis oro drėgnis, dažni rūkai.
Vidaus vandenys
Guadiana
Visa Portugalija priklauso Atlanto vandenyno nuotėkio baseinui. Per Portugaliją teka Pirėnų pusiasalio didžiųjų upių žemupiai (ilgis kilometrais Portugalijoje, su ruožais, kuriais eina Portugalijos ir Ispanijos siena): Douro (322), Tejo (277), Guadianos (260). Didžiausia upė, visa tekanti Portugalijoje, yra Mondego (ilgis 220 kilometrų). Šiaurinės dalies upės vandeningesnės už pietinės dalies, teka giliais tektoniniais slėniais. Upes daugiausia maitina lietaus vanduo. Natūralių ežerų nedaug. Kalnuose yra tektoninės-ledyninės kilmės ežerų (Comprida, Escura), pakrančių lygumose – limanų (Pateira de Fermentela). Kai kurių upių žiotyse yra susidariusios lagūnos: Aveiro, Sado, Tejo. Daug tvenkinių, jų vanduo daugiausia naudojamas drėkinimui. Didžiausi – Alquevos, Castelo de Bodės, Alto Rabagano tvenkiniai.
Dirvožemiai
Drėgnoje kalnuotoje šiaurės ir šiaurės vakarų dalyje vyrauja durpėtžemiai, šiaurės rytuose, kur sausiau, jie pereina į pradžiažemius. Pastarieji vyrauja ir vidurinės dalies sausesniuose rytų kalnagūbriuose (Guardunhos, São Mamedės) ir įdubose bei kalnagūbriuose Algarvėje. Vidurio ir Pietų Portugalijos žemumose daugiausia jauražemių. Aukštumose (Alentejo ir į šiaurę nuo Lisabonos) ir pietų pakrantėje (Algarvėje) vyrauja išplautžemiai ir rudžemiai.
Augalija
Miškai užima 30 % Portugalijos teritorijos. Vyraujančios augalų rūšys (šiaurinėje ir vidurinėje dalyse, pajūryje) – kamštiniai ir akmeniniai ąžuolai, alyvmedžiai, kaštonai, pušys, eukaliptai. Portugalijos pietinei daliai būdingi Viduržemio jūros regiono augalijos tipai: gariga – žemaūgiai krūmai ir puskrūmiai; makija – aukšti krūmai ir žemaūgiai medžiai (palmės nykštukės, mirtos, oleandrai, laurai, pistacijos, rozmarinai, šalavijai).
Gyvūnija
Būdingesni žinduoliai: lapės, barsukai, lūšys, vilkai, šernai, kalnų ožiai, laukinės katės, kiškiai, žebenkštys, šeškai, palminės civetos. Daug paukščių rūšių (apie 600, yra endemų); teritoriją kerta paukščių migracijos keliai. Didelė roplių, varliagyvių ir bestuburių rūšių įvairovė.
Dėl apvelingo reiškinio (nuo žemyno šlaito pučiantis stiprus vėjas maišo paviršiaus bei gilesnių sluoksnių vandenį) prie Portugalijos vakarų pakrantės gausi vandenyno fauna (apie 200 rūšių žuvų, yra endemų).
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos užima apie 7 % Portugalijos ploto. Penedos-Gerêso nacionalinis parkas (įkurtas 1971, plotas 703 km2, saugomi kalnų kraštovaizdžiai), 13 gamtos parkų (Montesinho, Trás-os-Monteso, Serra da Estrêlos, Serra São Mamedės ir kiti), 9 gamtos rezervatai, 7 saugomi kraštovaizdžiai, 5 gamtos paminklai.
Laurų miškas (Laurisilva, Madeiros sala) įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą (nuo 1999). 11 biosferos rezervatų (UNESCO programa Žmogus ir biosfera). 31 Ramsaro konvencijos (Portugalijoje įsigaliojo nuo 1981) saugoma vietovė (plotas 132,487 hektaro).
2096
Portugalijos konstitucinė santvarka
Portugalijos partijos ir profsąjungos
Portugalijos ginkluotosios pajėgos