Portugãlijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Portugalijos ūkio plėtra – viena sparčiausių Europoje, bet Portugalija vis dar lieka viena neturtingiausių Europos Sąjungos valstybių.
2009 Portugalijos BVP sudarė 227,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 232,6 mlrd. JAV dolerių), jo dalis vienam gyventojui – 21 700 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą). Tiesioginės užsienio investicijos į Portugalijos ūkį – 102,6 mlrd. JAV dolerių (2009). Infliacija 2008 sudarė 2,6 %, 2009 ji peraugo į defliaciją (–0,8 %). Užsienio skola 507 mlrd. JAV dolerių (2009).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Portugalijos BVP sudarė 249,886 mlrd. JAV dolerių, BVP pagal perkamosios galios paritetą – 369,627 mlrd. JAV dolerių, BVP dalis vienam gyventojui – 24 262 JAV doleriai, BVP dalis vienam gyventojui perskaičiavus pagal perkamosios galios paritetą – 35 882 JAV doleriai. Didžiausią BVP dalį sukuria paslaugų sfera, ypač turistų aptarnavimas ir prekyba. Piniginių įplaukų gaunama iš užsienyje dirbančių Portugalijos emigrantų. Infliacija 2,3 % (2024 01).
https://s.vle.lt/diagramos/243.html
Pramonė
Naudingųjų iškasenų Portugalijoje negausu. Estrêlos, Cabreiros kalnų masyvuose kasama volframo rūda. Yra alavo, geležies, urano rūdų, sidabro, pirito kasyklų, klinties, granito, marmuro laužyklų. Netoli Porto kasamos akmens anglys. Pajūryje gaunama druska. Elektros energiją gamina hidroelektrinės (didžiausios jų yra prie Tejo, Zêzerės, Douro, Cávado upių), t. p. šiluminės elektrinės, kūrenamos akmens anglimis, gamtinėmis dujomis ir nafta. 2007 Serpoje (Alentejo regionas) pastatyta saulės energiją naudojanti elektrinė; statoma Mouroje. Yra vėjo jėgainių (jų bendra galia sudarė 1874 megavatus). Azorų autonominiame regione, São Miguelio saloje, veikia geoterminė elektrinė. 2008 į šiaurę nuo Porto pradėjo veikti Aguçadouros bangų parkas (pirmasis tokio pobūdžio pasaulyje; elektros energijai gauti panaudojamas vandenyno bangavimas).
Pico Vermelho geoterminė elektrinė São Miguelio saloje (Azorų salos)
traukiniu gabenamas cementas (Mortágua municipalitetas, Vseu apygarda)
Tradicinės apdirbamosios pramonės šakos – tekstilės (daugiausia medvilnės), siuvimo ir maisto (aliejaus, vyno, žuvų) pramonė. Užsienio kapitalui padedant pastatyta automobilių surinkimo, odų dirbimo įmonių, avalynės fabrikų (avalynė gaminama iš importinių žaliavų, jos daugiausia importuojamos iš Pietų Afrikos Respublikos, JAV, Rusijos Federacijos). Portugalija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal kamščio produkciją (gaminama iš kamštinio ąžuolo žievės). Naftos perdirbimo, metalurgijos, laivų statybos ir remonto, cemento, elektrotechnikos, medienos apdirbimo, popieriaus, keramikos pramonės įmonės daugiausia sutelktos Lisabonos ir Porto aglomeracijose. Kiti Portugalijos pramonės centrai: Aveiro, Braga, Coimbra, Leiria. Yra aviacijos ir kosmoso (Alverca do Ribatejo, Covilhã, Évoros, Ponte de Soro miestuose), biotechnologijų, kompiuterių programinės įrangos gamybos įmonių. Apdirbamosios pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 1 lentelėje.
1
Bioprodukcinis ūkis
Bioprodukcinis ūkis sukuria mažiausią Portugalijos BVP dalį. Daugiau kaip 90 % Portugalijos ūkių yra maži (užima po keletą hektarų); jų daugiausia Portugalijos šiaurėje. Pietinėje dalyje vyrauja dideli ūkiai, užimantys po kelis šimtus hektarų. Apie 6500 km2 dirbamų žemių dirbtinai drėkinama.
Portugalijos šiaurėje (daugiausia Douro upės slėnyje, Porto apylinkėse) ir Portugalijos vidurinėje dalyje, t. p. Azorų ir Madeiros autonominiuose regionuose auginami vynmedžiai; Douro upės slėnio vynuogininkystės regionas ir Pico salos (Azoruose) vynuogynų kraštovaizdis įtraukti į pasaulio paveldo sąrašą (2001 ir 2004). Alyvmedžiai daugiausia auginami Tejo ir Guadianos upių slėniuose, citrinmedžiai (daugiausia apelsininiai) ir migdolai – Portugalijos pietinėje dalyje, bananai, ananasai – salose. Kukurūzų pasėlių daugiausia Portugalijos šiaurinėje dalyje, kviečių – Portugalijos pietuose ir Tejo upės slėnyje, ryžių – prie Tejo ir Guadianos žiočių. Bulvės auginamos visoje Portugalijoje. Daug auginama pomidorų (pagal jų derlių, tenkantį vienam gyventojui, Portugalija užima vieną pirmųjų vietų Europoje). Portugalijos augalininkystės produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
vynuogynai Douro upės slėnyje (kraštovaizdis įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą 2004)
Kalnuose veisiama avys, Portugalijos šiaurėje ir Lisabonos apylinkėse – galvijai (daugiausia pieniniai), visoje Portugalijos teritorijoje – kiaulės, naminiai paukščiai. Portugalijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės produkcijos rodikliai – 4 lentelėje.
Žvejyba – tradicinė Portugalijos ūkio šaka. Daugiausia žvejojama Portugalijos pakrantėse. 2007 sugauta 260 300 t žuvų (daugiausia sardinių, skumbrių) ir kitų jūrinių gyvūnų. Didžiausi žvejybos uostai – Setúbalis, Figueira da Fozas, Aveiro, Leixõesas (Porto priešuostis).
Miškų daugiausia Portugalijos šiaurės rytuose. Portugalija surenka daugiausia pasaulyje kamštinio ąžuolo žievės (daugiau kaip 300 000 t kasmet). Kamštiniai ąžuolai auga apie 2,15 mln. ha teritorijoje, daugiausia Portugalijos vidurinėje ir pietinėje dalyje (geriausiais laikomi išaugę Algarvės ir Alentejo regionuose).
2
3
4
Turizmas
Turizmas – viena svarbiausių Portugalijos ūkio šakų. Dauguma turistų vyksta į Portugalijos pietinės, pietvakarių ir vakarinės dalies pajūrio kurortus (juose – ilgi smėlėti paplūdimiai). Daug kurortų Algarvės regione (Albufeira, Alvoras, Carvoeiro, Faro, Guia, Lagoa, Lagosas, Portimão, Tavira, Vale do Lobo, Vilamoura ir kiti); Portugalijos vakariniame krante (vadinamajame Portugalijos Sidabro krante) žymiausias Nazaré kurortas (jo paplūdimiai laikomi geriausiais Portugalijoje). Kiti turistiniai objektai – Azorų ir Madeiros salos (žiemos kurortai), Lisabona, Porto, Coimbra, Guimarãesas, Braga, Sintra, Setúbalis, Évora ir kiti miestai. Daugelis Portugalijos turistinių objektų yra įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą. Viena svarbiausių Europoje piligrimystės ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos kulto vietų – Fátima (lankoma maldininkų iš viso pasaulio).
Nazaré kurorto paplūdimys (Portugalijos Sidabro krantas)
Transportas
Geležinkelių yra 2786 km, iš jų elektrifikuotų 1351 km (2008). Svarbiausios geležinkelių linijos jungia Lisaboną su Porto (toliau nuo jo eina į šiaurę iki Ispanijos miesto La Coruños) ir Faro (Portugalijos pietuose), t. p. su Madridu ir Sevilija (Ispanija).
vantinis Vasco da Gamos tiltas į pietryčius nuo Lisabonos, antras pagal ilgį (po Krymo, arba kerčės, tilto) Europoje (apie 17,2 km ilgio, iš jų – 12,345 km viadukų, apie 4,84 km privažiavimo kelių; atidarytas 1998 03 29)
Automobilių kelių 82 900 km (2008), iš jų su kieta danga 71 294 km (2613 km – automobilių magistralės). Nuo 1986 automobilių magistralių tiesimą finansuoja Europos Sąjunga; 1991 nutiesta Lisabonos–Porto–Bragos automobilių magistralė, 1999 – Lisabonos–Madrido magistralės Portugalijos ruožas. Portugalijos prekybinį jūrų laivyną sudaro 472 laivai (2008). Svarbiausi jūrų uostai: Lisabona, Porto (ir jo priešuostis Leixõesas), Aveiro, Setúbalis, Sinesas, Funchalis (Madeiroje). Portimão (Algarvės regionas), Ponta Delgados, Hortos (Azorai) uostai aptarnauja tarptautinius keleivinių laivų reisus. Vidaus vandenų kelių 210 kilometrų. Tarptautiniai oro uostai: žemyninėje Portugalijos dalyje – Lisabonos, Porto, Faro; Madeiroje – Funchalio; Azoruose – Ponta Delgados, Santa Marijos, Hortos. Dujotiekių yra 1098 km (1997 nutiestas dujotiekis iš Alžyro per Maroką ir Ispaniją), naftotiekių – 11 km, naftos produktotiekių – 188 km (2009).
Bankai
Portugalijos centrinis bankas – Portugalijos bankas (Banco de Portugal, įkurtas 1856 kaip komercinis bankas, 1975 tapo centriniu, būstinė Lisabonoje).
Veikia apie 180 universaliųjų ir specializuotųjų (taupomųjų, investicinių, regioninių savitarpio kredito bankų, vadinamųjų ekonominių kasų) komercinių bankų. Portugalijai priklausančioje Madeiros saloje įsteigtoje laisvojoje ekonominėje zonoje įregistruota daug neapmokestinamųjų (vadinamųjų ofšorinių) bankų. Portugalijos piniginis vienetas – euras, lygus 100 centų, įvestas 2002 vietoj Portugalijos eskudo. Vertybinių popierių biržos: Euronext Lisbon (įkurta 2002 Lisabonoje iš Lisabonos, įkurtos 1769, ir Porto, įkurtos 1891, biržų, priklauso NYSE Euronext grupei, įkurtai 2007 susijungus Olandijos biržų operatorei Euronext ir Niujorko vertybinių popierių biržai), OPEX (įkurta 2003 Lisabonoje, prekiauja mažų ir vidutinio dydžio bendrovių akcijomis).
Portugalijos banko filialo pastatas Porto mieste
Užsienio prekyba
Portugalijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2009)
Užsienio prekybos balansas neigiamas.
2009 eksportuota prekių už 43,71 mlrd. JAV dolerių, importuota – už 67,64 mlrd. JAV dolerių. Eksportuota daugiausia žemės ūkio ir maisto produktų (alyvuogės, vynas, žuvų konservai ir kiti), naftos perdirbimo ir chemijos pramonės produkcijos, odų, medienos, kamščio, plaušienos ir popieriaus, tekstilės ir siuvimo pramonės gaminių, avalynės. Importuota daugiausia transporto priemonių, automobilių dalių, elektros aparatūros, mašinų, naftos. Daugiausia prekiauta su Europos Sąjungos šalimis.
2022 daugiausia eksportuota antžeminio transporto priemonių, elektros mašinų ir jų dalių, mechaninių įrenginių, plastikų ir jų gaminių, mineralinio kuro (daugiausia į Ispaniją, Prancūziją, Vokietiją, Jungtinę Karalystę, JAV), daugiausia importuota antžeminio transporto priemonių, elektros mašinų ir įrangos, mechaninių įrenginių, plastikų ir jų gaminių (daugiausia iš Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Kinijos).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2009 eksportavo į Portugaliją prekių už 141,7 mln. litų, importavo iš Portugalijos – už 39,9 mln. litų.
2018, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuva eksportavo į Portugaliją prekių už 83,764 mln. eurų, importavo iš Portugalijos prekių už 92,285 mln. eurų.
2020 prekybos apyvarta tarp Portugalijos ir Lietuvos sudarė 147,1 mln. eurų. Lietuva eksportavo į Portugaliją prekių už 60 mln. eurų (daugiausia plastikus ir jų dirbinius, elektros mašinas ir įrangą bei jų dalis, optikos, fotografijos, medicinos prietaisus, jų dalis ir reikmenis), importavo iš Portugalijos prekių už 87,1 mln. eurų (organinius chemijos produktus, nealkoholinius ir alkoholinius gėrimus). Portugalijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2020 sudarė 2,3 mln. eurų, Lietuvos į Portugalijos ūkį – 6,9 mln. eurų.
2022 prekybos apyvarta tarp Portugalijos ir Lietuvos sudarė 277,7 mln. eurų. Lietuva eksportavo prekių už 90,8 mln. eurų (daugiausia plastikus ir jų dirbinius, maisto produktus), importavo iš Portugalijos prekių už 186,9 mln. eurų (daugiausia organinius chemijos produktus, nealkoholinius ir alkoholinius gėrimus, popierių ir kartoną). 2022 Portugalijos tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvos ūkį sudarė 13,79 mln. eurų, Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos Portugalijoje – 8,14 mln. eurų.
Portugalijos BVP struktūra (2009)
2271
-Portugalijos pramonė; -Portugalijos žemės ūkis; -turizmas Portugalijoje; -Portugalijos transportas; -Portugalijos bankai; -Portugalijos užsienio prekyba; -Portugalijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Portugalijos konstitucinė santvarka
Portugalijos partijos ir profsąjungos
Portugalijos ginkluotosios pajėgos