por susidãrymas, elementariosios dalelės ir jos antidalelės susidarymas elementariųjų dalelių virsmo metu. Vienas būdingiausių porų susidarymo atvejų yra elektrono ir pozitrono poros susidarymas sąveikaujant rentgeno arba gama spinduliuotės fotonui su kita dalele (elektronu, atomo branduoliu ar kitu) arba kitu fotonu: hυ + M → M + e– + e+; čia hυ – fotono energija (h – Plancko konstanta, υ – dažnis), M – kita dalelė, e– – elektronas, e+ – pozitronas. Šis virsmas išsiskiria tuo, kad iš elektromagnetinio lauko kvanto (fotono), neturinčio rimties masės, susidaro dvi dalelės, turinčios rimties mases. Virsmo metu galioja energijos tvermės dėsnis, todėl elektrono ir pozitrono pora gali susidaryti tik tada, jeigu fotono energija ne mažesnė už elektrono ir pozitrono energijų sumą, t. y. 2mec2 = 1,02 MeV; čia me – elektrono arba pozitrono masė (abiejų dalelių masės vienodos), c – šviesos greičio konstanta. Susidarant poroms galioja ne tik energijos tvermės dėsnis, bet ir elektrinio krūvio, judesio kiekio ir judesio kiekio momento tvermės dėsniai. Pora gali susidaryti tik tada, kai fotonas sąveikauja su kita dalele, galinčia perimti fotono judesio kiekį. Pozitronas yra antimedžiagos dalelė, todėl jis negali egzistuoti medžiagoje. Joje susidaręs pozitronas per labai trumpą laiką susitinka elektroną ir įvyksta anihiliacija – porų susidarymui atvirkščias procesas. Gali susidaryti labai įvairios poros: µ– – miuonas ir µ+ – antimiuonas, τ– – tauonas ir τ+ – antitauonas. Vykstant didelių energijų procesams susikuria kvarkų ir antikvarkų poros, neutralus silpnosios sąveikos bozonas suskyla į miuoną ir antimiuoną: Z0 → τ– + τ+.
Pirmą kartą eksperimentiškai porų susidarymas užregistruotas 1933 I. Joliot‑Curie ir F. Joliot‑Curie.
348