Postojnos urvas (Postojnska jama, Postòjnos ùrvas), Ãdelsbergo grotà (vok. Adelsberger Grotten), karstinis urvas Slovėnijoje, Dinarų kalnyne, į šiaurę nuo Postojnos miesto. Ilgis 20,57 km, deniveliacija 155 metrai. 5 angos: Postojna (pagrindinė, 511 m aukštyje), Pivka, Otoška, Črna, Magdalena. Jungiasi su Planinos urvu (ilgis 6,66 km).
Postojnos urvas suformavo Pivkos ir Rako upių požeminiai srautai (jų santaka Planinos urve). Postojnos urvas susidaręs kreidos sistemos viršutinio skyriaus klintyse. Daug įvairių formų kalcitinių darinių. Temperatūra pastovi – 10 °C. Gyvena 84 rūšių gyvūnai. Veisiasi pasaulyje didžiausias varliagyvis – europinis protėjas (Proteus anguinus). Postojnos urvas žinomas nuo priešistorinių laikų, lankyti pradėtas 13 a., 1689 pirmą kartą Postojnos urvą aprašė slovėnų enciklopedistas J. V. Valvasoras. 1818 tyrė Luka Čečas (Slovėnija; pirmasis pasaulyje urvų gidas), 1854 – A. Schmidlis (Austrija). 1930 urvyne įsteigta biospeleologijos laboratorija, nuo 2003 veikia vivariumas. 1818 įrengta, o 1884 elektrifikuota turistinė trasa. 1872 po žeme nutiestas geležinkelis; pradžioje vagonėlius stumdavo gidai, 20 a. pradžioje – traukė garvežys, nuo 1945 – elektrovežis. Postojnos urvo turistinė trasa yra ilgiausia pasaulyje (5,3 km). 1965 09 12 vyko 4 tarptautinis speleologų kongresas.
Postojnos urvas
1576