povandennis spòrtas, vandens sporto šaka. Plaukiama su plaukmenimis.
Povandeninio sporto šakos
Skiriama nardymas su akvalangu, povandeninis fotografavimas, povandeninė medžioklė, akvatlonas, povandeninis regbis, povandeninis ritulys, sportinis nardymas, povandeninis orientavimasis (zonų ir orientyrų ieškojimas po vandeniu su orientavimosi prietaisais), nėrimas į gylį, plaukimas su plaukmenimis (iki 1986 greitasis povandeninis plaukimas; pagrindinė povandeninio sporto šaka kultivuojama Lietuvoje). Plaukimo su plaukmenimis varžybos rengiamos uždaruose ir atviruose 25 ir 50 m plaukimo baseinuose. Dalyvauja nuo 11 m. vyrai ir moterys. Sportininkai plaukia su 1 arba dviem plaukmenimis, kvėpavimo vamzdeliu, suspausto oro balionu.
povandeninio regbio povandeninis fotografavimas
Istorija
Nuo seno žmonės, gyvenę prie vandenynų ir jūrų, nardydami rinko moliuskus, perlus, koralus. Į vandenį šokantis naras pasiimdavo prie valties pririštą akmenį, paleidęs jį iškildavo aukštyn. 4 a. pr. Kr. Aristotelis (Graikija) sukonstravo povandeninį įrenginį, į kurį narui buvo pumpuojamas oras iš vandens paviršiaus. Leonardo da Vinci (Italija) sukūrė kvėpavimo vamzdelių ir pelekų eskizus, povandeninį aparatą, kuriame buvo balionas su cheminėmis medžiagomis iškvėptam oriui valyti. 18 a. pagamintas pirmasis naro skafandras – metalinis šalmas, sandariai sujungtas su vandeniui nepralaidžiu kombinezonu. Į skafandrą oras patekdavo pro minkštą žarną, o iškvėptas buvo išleidžiamas pro šalmo vožtuvą. Skafandras buvo nuolat tobulinamas, bet liko sunkus ir labai varžantis naro judesius.
1920 Prancūzijoje įvyko pirmosios povandeninio sporto varžybos. 1929 Louis Marie de Corlieu išradus plaukmenis (plaukimo greitis padidėjo apie 40 %), 1943 okenologui J.-Y. Cousteau ir inžinieriui Émile Gagnanui (visi Prancūzija) – akvalangą (narai galėjo ilgai išbūti po vandeniu ir laisvai judėti) povandeninis sportas išpopuliarėjo, apie 1950 paplito daugelyje šalių. 1959 įkurta pasaulinė povandeninės veiklos konfederacija (pranc. Confédération Mondiale des Aktivités Subaquatiques, CMAS, kuri 2022 vienijo 107 nacionalines organizacijas), pirmasis jos prezidentas J.-Y. Cousteau. Nuo 1967 kas dveji metai rengiami Europos, nuo 1976 pasaulio čempionatai, nuo 1989 Europos taurės, 2000 Pasaulio taurės varžybos. Daugiausia povandeninis sportas kultivuojamas Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje.
laisvasis nardymas be pelekų (plaukikė Liv Philip nuplaukė 104 m ir pasiekė Jungtinės Karalystės 2007 rekordą)
JAV pakrančių apsaugos akademijos povandeninio ritulio komanda
Lietuvoje
Lietuvoje povandeninis sportas kultivuojamas nuo 1958. Povandeninio sporto pradininkai: A. Chramčenko, Vytautas Juzumas, J. Rimas, A. Rosenas, G. Savickas. 1959 įkurta Lietuvos povandeninio sporto federacija, 1994 ji priimta į CMAS. 1967 Kaune įvyko pirmasis Lietuvos povandeninio sporto čempionatas (buvo plaukiama su 2 plaukmenimis ir vamzdeliu). Nuo 1979 plaukiama ir su 1 plaukmeniu. 1970 Aleksandra Tatarincevaitė tapo plaukimo su pelekais 100 m SSRS ir pasaulio rekordininke (53,2 s), R. Komponaitė ir N. Makucha – SSRS jaunių čempionėmis. 1984 Lietuvos vyrų rinktinė tapo SSRS čempione 4 × 100 m estafetėje. 1985 Europos jaunių povandeninio sporto čempionate Darius Glemža laimėjo 4 aukso ir 1 sidabro, Ramūnas Sipavičius – 3 aukso ir 1 sidabro medalį. Viktoras Drozdovas 1986 Europos čempionate iškovojo 2 aukso, 1 sidabro medalį, pagerino Europos rekordą, 1985–2002 buvo daugkartinis Lietuvos čempionas, pasiekė 32 rekordus. Kiti žymesni sportininkai: Darius Bagdonas, A. Kurač, E. Pyvina, Vladimiras Morozov. Žymiausi treneriai: Antanas Naujokaitis, R. Ramanavičius, V. Paludnevičius, Felicita Vaitkutė (1992–2002 Plaukimo su pelekais Europos lygos komiteto tarybos narė). 2010 Lietuvoje povandeninį sportą kultivavo apie 2000 mėgėjų, apie 230 sportininkų Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune ir Visagine, dirbo 8 treneriai, 2021 povandeninį sportą kultivavo 170 sportininkų, dirbo 3 treneriai.
235