Pečiuláitis Povilas (slap. Lakštingala) 1923 06 23Tvarkiškiai (Garliavos vlsč.) 2007 02 24Kaunas, vienas antisovietinių partizanų Suvalkijoje vadų. Dimisijos majoras (1999). Karys savanoris (1998).
Veikla
1944 09 tapo A. Arlausko (slapyvardžiai Vilkas, Geležinis Vilkas) Geležinio Vilko kuopos kovotoju. Po 1945 02 26 Žiemkelio kautynių, kuriose P. Pečiulaitis dalyvavo, ši kuopa buvo prijungta prie Geležinio Vilko rinktinės. 1947 sudarius Tauro apygardos (Tauro apygarda) Birutės rinktinę (jos partizanas nuo 1949 vasaros buvo P. Pečiulaičio brolis Jonas Stanislovas, slapyvardžiu Žvangutis, g. 1930 08 04 Tvarkiškiuose, žuvo 1951 04 19 Šališkių miške, Kazlų Rūdos apylinkėse), buvo paskirtas jos būrio, vėliau – Dariaus ir Girėno tėvūnijos vadu.
Povilas Pečiulaitis
P. Pečiulaitis dalyvavo daugelyje kautynių ir susirėmimų su NKVD ir saugumo kariuomenėmis. 1951 09 lydėjo J. Lukšą (slapyvardis Daumantas) į jo paskutinį susitikimą su partizanais Pabartupio kaimo pamiškėje, kur šis dėl išdavystės pateko į agentų smogikų pasalą ir per kautynes žuvo. 1952 06 23 paskutinio Pietų Lietuvos srities vado S. Staniškio (slapyvardis Litas) paskirtas Žalgirio rinktinės vadu. 1952 11 P. Pečiulaitis, išduotas suimto paskutinio Tauro apygardos vado J. Jankausko (slapyvardis Demonas), Kazlų Rūdos miške buvo suimtas. 1953 05 15 nuteistas mirties bausme, 11 21 pakeista 25 m. lagerio; kalintas Sibiro lageriuose. Paleistas 1972 slapta grįžo į Lietuvą. Gyveno nelegaliai, todėl 1975 04 buvo vėl suimtas ir nuteistas 1 m. griežtojo režimo lagerio; kalintas Rasose (Vilnius). 1976 04 paleistas. Gavęs Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę (motina ir tėvas turėjo Valstijų pilietybę), nuo 1989 03 kurį laiką gyveno pas artimuosius Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Parašė atsiminimų knygą Šitą paimkite gyvą (1993 22003; apie Birutės rinktinės kovas). Dar iki Lietuvos atgimimo J. Lukšos žūties vietoje 1973 pastatė kryžių.
Apdovanojimai
Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (1998).
Lakštingala; -Povilas Pečiulaitis
2921
2737