Prado (Prãdas), Nacionãlinis Prãdo muziẽjus (El Museo Nacional del Prado), dailės muziejus Madride. Vienas žymiausių dailės muziejų pasaulyje.
Fondai, kolekcija
Prado rūmai Madride (1819, architektas J. de Villanueva)
Fonduose yra (2021) daugiau kaip 7800 paveikslų, eksponuojama apie 1300. Didžiausioje pasaulyje ispanų tapybos kolekcijoje yra (daugiau kaip 4800 vienetų, nuo romanikos iki 19 a.) daug F. J. de Goyos, El Greco, D. Velázquezo, B. E. Murillo, F. de Zurbaráno, J. de Riberos, italų tapybos kolekcijoje (apie 1000 vienetų, nuo 14 a. iki 18 a.) – Rafaelio, Tiziano, Tintoretto, P. Veronese’s, A. Mantegnos paveikslų. Gausi flamandų (apie 1000 vienetų, 15–17 a., tarp jų – R. van der Weydeno, H. Boscho, P. P. Rubenso, H. Memlingo), vokiečių (tarp jų A. Dürerio, A. R. Mengso), olandų (200 vienetų, tarp jų – Rembrandto, P. Claeszo, A. van Ostade’s) tapybos kolekcija.
Skulptūros ekspoziciją sudaro daugiau kaip 900 kūrinių, apie 200 jų fragmentų (dauguma senovės Graikijos, Romos, Renesanso, baroko), yra piešinių (200 vienetų, nuo 15 iki 19 a.; tarp jų – F. J. de Goyos, A. Carraci, G. B. Tiepolo, P. P. Rubenso), grafikos (4800 vienetų, tarp jų – Rembrandto, G. Tiepolo, A. Carracci, A. Dürerio, F. J. de Goyos), monetų ir medalių (1000 vienetų), taikomojo meno (2000 vienetų) kolekcijos.
Prado muziejuje
Istorija
1819 įkūrė karalius Ferdinandas VII Meno ir mokslo akademijos pastate (architektas J. de Villanueva). Eksponuota Ispanijos karalių dailės kolekcija, vadintas Karališkuoju paveikslų ir skulptūrų muziejumi. 1868 muziejus tapo nacionaliniu (pirmasis nacionalinis muziejus Ispanijoje), buvo papildytas kūriniais iš karališkųjų rūmų Madride ir El Escorialio rezidencijos. 1900 ir 1960 buvo pastatyti priestatai, vėliau prijungta dar pora pastatų – Casón del Buen Retiro, Salón de Reinos (Sosto salė – buvęs Kariuomenės muziejus). 1971 į Prado buvo perkelta 19 a. paveikslų kolekcija iš Moderniojo meno muziejaus Madride. 2007 pastatytas muziejaus priestatas (architektas R. Moneo).