pradžiãžemiai (Regosols), PR, sistematinė jaunų, gerai natūraliai drenuojamų automorfinių dirvožemių grupė. Pradžiažemiai yra pradinės dirvodaros dirvožemiai, dažniausiai susidarantys po erozijos ar pirminės dirvožemio dangos dirbtinio sunaikinimo. Jų esama kalnų, kalvų, griovių, pylimų šlaituose, rekultivuotuose karjeruose. Pradžiažemiuose yra tik pilkšvojo horizonto užuomazgų, jis labai mažai humusingas. Pradžiažemiai užima 1,8 % pasaulio dirvožemio dangos (apie 2,6 mln. km2). Randami kartu su uolėtžemiais, kalkžemiais ir smėlžemiais. Paplitę sausose atogrąžose ir kalnuose. Pasaulio dirvožemių žemėlapio legendoje pradžiažemiai išskirti 1974. Pradžiažemiams gerinti taikomos antierozinės priemonės, storinamas humusinis horizontas. Lietuvoje pradžiažemiai užima 0,36 % dirvožemio dangos (apie 229 km2). Daugiausia paplitę Pietų Lietuvos, Aukštaitijos ir Žemaitijos kalvų stačiuose šlaituose, vėjo pustomose Kuršių nerijos kopose. Pradžiažemiai skirstomi į 3 pogrupius: karbonatinguosius (PRk; karbonatingosios medžiagos yra ne giliau kaip 50 cm nuo paviršiaus), sočiuosius (PRb; pasotinti bazėmis daugiau kaip 50 % iki 50 cm nuo paviršiaus) ir nesočiuosius (PRn; pasotinti bazėmis mažiau kaip 50 % iki 50 cm nuo paviršiaus).
190
Regosols