Prãhos istòrija
Dabartinės Prahos vietoje žmonių apsigyventa dar 4 a. pr. Kr. (tuo metu gyveno keltai bojai, vėliau germanai markomanai, nuo 6 a. – slavai). Prahos miestas susikūrė iš kelių gyvenviečių, pastatytų abipus Vltavos upės. 9 a. antroje pusėje kairiajame krante įkurtas Hradas tapo Pršemislų dinastijos rezidencija, 10 a. – Čekijos sostine, 973 – vyskupijos (nuo 1344 arkivyskupijos) centru; 11 a. čia apsigyveno daug žydų ir vokiečių. Vltavos dešiniajame krante 10 a. įkurtas Vyšehradas. 13–14 a. miesto teises gavo kitos dabartinę Prahą sudarančios gyvenvietės: 1232–34 – Senamiestis (Staré Město), 1257 – Mažasis miestas (Malá Strana), 1320 – Hradčanai, 1348 – Naujamiestis (Nové Město); į vieną administracinį vienetą visos gyvenvietės buvo sujungtos tik 1748. 14 a. Praha tapo vienu svarbiausių Europos ekonominių, politinių ir kultūrinių centrų. 1348 čia įkurtas pirmasis Vidurio Europoje universitetas. 14–17 a. ne kartą buvo Šv. Romos imperijos imperatorių rezidencija. Prahos miestiečių sukilimu 1419 prasidėjo husitų karai; Praha buvo taurininkų atramos punktas. 1618 sukilimu prieš Habsburgus (Prahos defenestracija) prasidėjo 1618–48 Trisdešimties metų karas; per jį Praha buvo labai nuniokota. Po čekų pralaimėjimo 1620 Baltojo kalno mūšyje Praha prarado buvusią reikšmę. 17–18 a. labai suvokietėjo. Nuo 18 a. pabaigos čekų tautinio judėjimo, per 1848 Tautų pavasarį Prahos sukilimo centras. 19 a. antroje pusėje vienas didžiausių Austrijos-Vengrijos pramonės centrų. 1918–92 Čekoslovakijos sostinė. 1939 03–1945 05 okupuota Vokietijos kariuomenės, buvo Čekijos ir Moravijos protektorato sostinė. Vokietijos okupaciją nutraukė 1945 Prahos sukilimas ir miestą užėmusi SSRS kariuomenė. 1968 Prahos pavasaris buvo nesėkmingas bandymas demokratizuoti komunistinę santvarką. Per 1989 Prahoje vykusią vadinamąją aksominę revoliuciją taikiai nuverstas komunistinis režimas. Suirus Čekoslovakijai nuo 1993 Praha – Čekijos sostinė.
-Praha
2271