Prãhos kultūrà, Vidurio ir Rytų Europos archeologinė kultūra.
Gyvavo 5–7 a. teritorijoje nuo Elbės iki Dniepro vidurupio ir nuo Vyslos vidurupio iki Dunojaus. Pavadinta pagal J. Borovskio prie Prahos rastus keramikos dirbinius. Kartais vadinama Prahos‑Korčako kultūra. Manoma, išsirutuliojo iš Zarubincų kultūros.
Iš molio su smėlio priemaišomis žmonės lipdė neornamentuotus indus, dažniausiai puodus, vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste. Gyveno neįtvirtintose 8–20 ūkių gyvenvietėse, dažniausiai įkurtose prie vandens šaltinių (upių, ežerų). Gyvenamieji namai – pusiau žeminės su krosnimis kampuose. Mirusieji laidoti urnose sudeginti.