Prãhos universitètas, Prãhos Kãrolio universitètas, Kãrolio universitètas (Univerzita Karlova v Praze, lotynų kalba Universitas Carolina, vokiečių kalba Karls‑Universität zu Prag), seniausias ir didžiausias Čekijoje ir vienas seniausių Vidurio Europos universitetų.

Struktūra ir veikla

Prahos universitetas

Veikia 17 fakultetų (Edukologijos, Evangelikų reformatų teologijos, Farmacijos Hradec Královėje, Filosofijos ir menų, Gamtos mokslų, Humanitarinių mokslų, Husitų teologijos, Katalikų teologijos, Kūno kultūros ir sporto, Matematikos ir fizikos, 3 Medicinos Prahoje, po 1 Medicinos Pilzene ir Hradec Královėje, Socialinių mokslų, Teisės) ir medicinos mokykla, Kalbų centras, įvairūs institutai (Bendrosios lingvistikos, Ekonomikos mokslų, Etnologijos, Filosofijos ir religijotyros, Komunikacijos ir žurnalistikos, Politologijos ir tarptautinių santykių, Sociologijos ir kiti). Universitetui priklauso 13 mokslo tiriamųjų centrų, Centrinė biblioteka, botanikos sodas. Universiteto knygos saugomos ir Čekijos Respublikos nacionalinėje bibliotekoje.

Studijuoja apie 50 000 studentų (2021), dirba apie 8000 darbuotojų (iš jų akademinis personalas – apie 4000).

Leidžia leidinius: Acta Universitatis Carolina, Historia Universitatis Carolinae Pragensis, nuo 1958 – tęstinius mokslinius veikalus Mathematica et Physica, Biologica, Geologica, Geographica, Oeconomica, Medica, Gymnica, Philosophica et Historica, Iuridica, Philologica.

Istorija

1347 arba 1348 04 07 (labiau tikėtina) pagal Bolonijos, Neapolio ir Paryžiaus universitetų modelį Čekijos ir Vokietijos karalius Karolis IV Liuksemburgas įkūrė Karolio kolegiją (Collegium Carolinum). Veikė 4 fakultetai: Laisvųjų menų, Medicinos, Teisės (nuo 1372 nepriklausoma Teisės mokykla), Teologijos. 1348 kolegijai suteiktas universiteto statutas. 1366 įkurta Karolio biblioteka (Čekijos Respublikos nacionalinė biblioteka). 1408 universitete buvo 30 000 studentų. Prahos universitetas buvo suskirstytas į skyrius pagal tautybę: čekų, bavarų, saksų ir lenkų. Čekų tautybės dėstytojai turėjo lemiamą balsą kolegijos valdyme, todėl 1409 daugelis vokiečių tautybės dėstytojų ir studentų išvyko į Leipcigo universitetą. 1622 Čekijos ir Vengrijos karaliaus garbei pavadintas Karolio ir Ferdinando universitetu. 1882 padalytas į čekų ir vokiečių universitetus.

Prahos universiteto Filosofijos ir menų fakultetas

1939 per vokiečių okupaciją čekų universitetas uždarytas, 1945 uždarytas vokiečių universitetas, o čekų universitetas atkurtas ir pavadintas Prahos universitetu.

2010 buvo 52 842 studentai, 10 974 dėstytojai (iš jų – 640 profesorių).

Žymūs studentai ir dėstytojai

Universitete studijavo arba dirbo Austrijos‑Vengrijos karalius Karolis I, F. Adleris, E. Benešas, B. Bolzano, M. Brodas, C. F. Cori, G. T. Cori, K. Čapekas, E. Čechas, K. W. Deutschas, J. Dobrovský, A. Einsteinas, J. Gebaueris, L. Geitleris, J. Heyrovský, M. Holubas, B. Hrabalas, M. Hrochas, J. Husas, Jeronimas Prahiškis, F. Kafka, E. E. Kischas, M. Kundera, K. H. Mácha, E. Machas, T. G. Masarykas, V. Mathesius, J. Mukařovský, J. Patočka, J. Pfitzneris, R. M. Rilke, O. Šikas, N. Tesla, P. Trostas, A. Schleicheris, V. Vančura, M. Wertheimeris, M. Winternitzas.

Studentai iš Lietuvos

Nuo maždaug 1380 universitete mokėsi studentų iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. 1397 11 10 Lenkijos karalienės Jadvygos rūpesčiu Prahoje buvo įsteigta pirmoji žinoma Lietuvių kolegija (lotynų kalba Collegium Lituanicum), kurioje iš Lietuvos atvykę jaunuoliai galėjo apsigyventi ir gauti materialinę paramą (200 kapų grašių studijuojantiems teologiją). 14 a. pabaigoje–15 a. pradžioje universitete imatrikuliuoti pirmieji studentai, iš jų – Jonas Vaidutis (Jogailos universiteto antrasis rektorius), 1401 bakalauro egzaminus laikė Kristupas iš Lietuvos, 1404 – bakalauro ir 1408 magistro diplomą gavo pirmasis Žemaičių vyskupas Motiejus Trakiškis. 15 a. studijavo 3, 16 a. – 2, 17 a. – 1 studentas iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.

1882–1884 universitete tobulinosi vienas lietuvių tautinio sąjūdžio lyderių J. Basanavičius, 1930–1932 studijavo lietuvių istorikas A. Šapoka.

Prahos universitetas

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką