prãmonės poltika, indùstrinė poltika, vyriausybės ekonominės politikos priemonės, kuriomis siekiama didinti pramonės gamybos mastą, jos efektyvumą ir konkurencingumą, skatinti užimtumą pramonės įmonėse, technologinę pažangą.
Pramonės politika įgyvendina valstybės strateginius tikslus pramonės šakų ir bendrovių lygiu.
Pramonės politikos priemonės
Pramonės politikos priemonės gali būti atrankinės ir bendrojo pobūdžio.
Atrankinės pramonės politikos priemonės taikomos konkrečioms pramonės šakoms, įmonėms, projektams remti ir apima, pvz., paramą infrastruktūros (transporto, ryšių, komunalinio ūkio), inovacijų (moksliniams tyrimams, išradimų ir naujų technologijų diegimui gamyboje, aplinkosaugos ir gamtinių išteklių taupymo projektams) plėtrai, finansinių sunkumų patiriančioms įmonėms, šalies ūkiui svarbioms pažangioms pramonės šakoms kurti ir plėtoti, neefektyvioms pramonės šakoms pertvarkyti ir modernizuoti.
Bendrojo pobūdžio pramonės politikos priemonės taikomos visai pramonei (jos dažniausiai turi būti derinamos tarpusavyje) ir apima paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui, eksporto skatinimą, importo apribojimus (muitai, kvotos ir kita) šalies gamintojams apsaugoti, naujų darbo vietų kūrimo ir profesinio mokymo finansavimą, ūkio struktūrinius pertvarkymus, regioninę, konkurencijos politiką, antimonopolinę politiką.
Ypač svarbi regioninė pramonės politika, mažinanti verslo aktyvumo, gyventojų užimtumo ir pajamų nelygybę įvairiose vietovėse, skatinanti naujų pramonės šakų ir bendrovių plėtrą, darbo vietų kūrimą struktūrinį ekonominį atsilikimą patiriančiuose regionuose.
Pramonės šakų, kurios taiko pasenusias technologijas, praranda produkcijos pardavimo rinkas, nuosmukis gali sukelti sunkių ekonominių ir socialinių padarinių, todėl regionuose, kur didelė dalis gyventojų užimta šiose šakose, vyriausybė turi aktyviai remti ir naujas, ir jau veikiančias pramonės įmones: teikti gamintojams subsidijas, mokesčių lengvatas, lengvatines paskolas, didinti valstybės investicijų, viešųjų pirkimų mastą.
Pramonės politikos efektyvumui garantuoti būtinas glaudus vyriausybės, pramonės įmonių ir jas aptarnaujančių prekybos, paslaugų, žemės ūkio bendrovių, bankų, mokslinių institucijų, profsąjungų bendradarbiavimas.
Pramonės politikos mastas įvairiose šalyse
Pramonės politikos mastas įvairiose šalyse skiriasi: vienur (Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje) ji pasireiškia kaip parama konkrečioms prioritetinėms pramonės plėtros programoms, kitur (Prancūzijoje, Japonijoje) – kaip visos šalies pramonės veiklos indikatyvinis (rekomendacinis) planavimas.
Aktyvi pramonės politika turėjo lemiamą reikšmę 20 a. antroje pusėje sėkmingai kuriant naujųjų industrinių valstybių aukštųjų technologijų pramonę, vykdant struktūrines ekonomines reformas Japonijoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Kinijoje.
Didžiausią mastą centralizuota pramonės plėtra pramonės politikos priemonėmis pasiekė planinės ekonomikos šalyse. SSRS pramonės politika leido kryptingai sukurti ir išplėtoti ištisus pramoninius regionus, pvz., Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje panaudojant jų kvalifikuotą darbo jėgą sukurta sudėtinga, aukštos darbuotojų kvalifikacijos reikalaujanti gamyba – elektronikos, radijo, skaičiavimo mašinų, prietaisų, specialios paskirties staklių ir kita pramonė (bet ji turėjo vienpusišką, siaurą gamybos specializaciją, kad būtų išlaikytas pavaldumas SSRS centrinės valdžios institucijoms).
2687