Penkáuskas Pranas 1889 02 24Daujočiai (Gruzdžių vlsč.) 1950 12 02Sigharting (Schärdingo sr., Aukštutinė Austrija), lietuvių istorikas, pedagogas. Kunigas (1913), prelatas (1931). Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys (1933).
Veikla
1913 baigė Kauno kunigų seminariją, 1914 – Petrogrado dvasinę akademiją teologijos magistro laipsniu. 1915–18 mokytojavo ir ėjo kapeliono pareigas Voronežo lietuvių mokyklose. Nuo 1918 Kauno katedros klebonas ir Žemaičių vyskupijos tribunolo notaras. 1922–23 Miuncheno universitete studijavo Bažnyčios ir vidurinių amžių istoriją. 1923–26 Kauno suaugusiųjų gimnazijos mokytojas ir kapelionas.
1923–40 dėstė Lietuvos (nuo 1930 Vytauto Didžiojo) universiteto Teologijos‑filosofijos fakultete; docentas (1923). Skaitė Bažnyčios istorijos, bendrosios ir Lietuvos istorijos, misiologijos, dogmų istorijos, lotynų kalbos ir istorijos dėstymo metodikos kursus. Vienas pirmųjų istorijos kursų tame universitete dėstytojų. 1926–32 Kauno metropolinės seminarijos vicerektorius (garbės kanauninkas 1928), 1932–40 rektorius. Kauno kapitulos kanauninkas (1931). Nuo 1940 buvo Bažnytinio meno draugijos pirmininkas. 1944 pasitraukė į Vieną.
Pranas Penkauskas
Knygos
Svarbesni veikalai: Lietuvių tautos dvasia istorijos šviesoje (1919; paskaitų ciklas apie žymesnius lietuvių kilmės politinius ir kultūros veikėjus), Šv. Senojo ir Naujojo Įstatymo istorija (1922), Bazelio susirinkimas ir Lietuvos sosto reikalas Vytautui mirus (1926), Antrasis Zigmanto Kaributo žygis Čekijon (1930), Lietuvos šaltinių leidimas ir jo planas (1930), Vytautas Didysis ir jo Čekijos politika Venceliui mirus (1930), Vytauto Didžiojo nuopelnai dvasinės kultūros srityje (1931), Lietuvos istorijos versmės (1935). Parengė mokomąsias knygas: Lietuvos istorija (1931; vadovėlis vidurinei mokyklai), Lotynų kalbos chrestomatija (1933), Lotynų kalbos gramatika (1933).
Apdovanojimai
Vytauto Didžiojo 2 laipsnio ordinas (1934).
-Pranas Penkauskas
2950