pranciškonės

pranciškõnės, Diẽviškosios Jzaus Širdiẽs seser pranciškõnių kongregãcija (lot. Franciscanes Divino Corde Jesu, FDCJ), moterų katalikių vienuolija, tos vienuolijos seserys. Diecezinė (kanoniškai patvirtinta 1931). Vadovaujasi Šv. Pranciškaus III reguliariojo ordino regula. Dėvi rudą abitą, perjuostą balta virve su Švč. Mergelės Marijos septynių džiaugsmų rožiniu prie kairio šono, juodą su baltu apvadu nuometą, rudą škaplierių, ant krūtinės – šv. Damijono kryžių. Šūkis – Dievas yra meilė! Tikslas – malda ir apaštalinis tarnavimas auklėjimo ir socialinėse srityse. Evangelizuoja ir katechizuoja vaikus (ypač beglobius), jaunimą ir suaugusiuosius, dirba bažnyčiose. 2017 buvo 36 seserys.

Vienuolija įkurta 1930 Padvariuose (Kretingos vlsč.) Telšių vyskupo J. Staugaičio leidimu, O. Galdikaitės (vienuolinis vardas sesuo Marija Augustina) ir jos dėdės arkivyskupo P. Karevičiaus iniciatyva. 1930 atidarytas noviciatas, 1931 pastatytas vienuolynas su koplyčia, įrengta liturginių drabužių siuvykla ir vaikų katechizacijos mokykla. 1933 pranciškonės perėmė vaikų prieglaudą Valteriškėse (prie Palangos), įkūrė vienuolyną Kaune; čia 1936 atidaryti rekolekcijų namai (pirmieji Lietuvoje). 1940 vienuoliniai namai sovietų valdžios nacionalizuoti ir konfiskuoti, seserys iškeldintos; per II pasaulinį karą grįžo, 1948 vėl buvo išvarytos. 1949 suimta ir ištremta O. Galdikaitė. 1963 pranciškonių veikla atgaivinta, veikė pogrindyje. Sovietiniu laikotarpiu seserys slapta katechizavo vaikus ir suaugusiuosius, rūpinosi ligonių sielovada, daugino nelegalią literatūrą, dirbo bažnyčiose. Nuo 1990 pranciškonės vadovauja dviem vaikų dienos centrams Kaune (2003) ir Jonavoje (2009), dirba bažnyčiose, ligoninėse, mokyklose, senelių globos namuose. Generaliniai namai 1930–40 buvo Padvariuose, nuo 1963 veikia Kaune. Generalinė vyresnioji O. Galdikaitė (1930–33, 1937–49), M. A. Smailytė (1949–74), B. T. Gadeikytė (1974–81), A. T. Oboliūtė (1981–82), C. A. Šiugždinytė (1982–92), B. J. Bartulytė (1992–2004), L. A. Jakutytė (nuo 2004).