Prancškus Juõzapas I (Franz Joseph I) 1830 08 18Schönbrunno pilis (prie Vienos) 1916 11 21Schönbrunno pilis (prie Vienos), Austrijos imperatorius (1848–1916), Vengrijos karalius (1867–1916). Erchercogo Pranciškaus Karolio ir Bavarijos karaliaus Maksimiliano I dukters Sofijos vyriausiasis sūnus.
Sostą paveldėjo bevaikiam dėdei imperatoriui Ferdinandui I per 1848 revoliuciją atsisakius sosto ir Maksimilianui I atsisakius paveldėjimo teisių. Pranciškus Juozapas I valdė pats (vadinamasis neoabsoliutizmo laikotarpis), padedamas žymių patarėjų (iki 1852 F. zu Schwarzenbergo, vėliau – Leopoldo von Thuno und Hohensteino, A. von Bacho). Padedant Rusijai 1849–50 Austrijoje buvo atkurta tvarka, ji vėl tapo vyraujančia Vokietijos konfederacijos nare. Dėl laikysenos per 1853–56 Krymo karą (Pranciškus Juozapas I neparėmė Rusijos) santykiai su Rusija pablogėjo. 1859 Austrija pralaimėjo karą su Prancūzija ir Pjemontu‑Sardinija, 1866 – karą su Prūsija (Austrijos–Prūsijos karas), prarado daugumą valdų Italijoje ir vyravimą Vokietijos konfederacijoje.
Pranciškus Juozapas I
Pranciškus Juozapas I buvo priverstas tenkinti vengrų autonomijos reikalavimus, Austrijos imperija 1867 pertvarkyta į Austrijos ir Vengrijos dualistinę monarchiją (Austrija‑Vengrija). Slavų tautų teisės liko mažesnės, tai silpnino valstybę iš vidaus ir dar pablogino santykius su Rusija.
Nesėkmes politikoje lydėjo ir nesėkmės šeimoje: 1889 nusižudė vienintelis sūnus ir sosto paveldėtojas Rudolfas, žmoną imperatorienę Elžbietą 1898 nužudė italų anarchistas. 1914 serbų nacionalistas nušovė naująjį sosto įpėdinį Pranciškaus Juozapo I sūnėną erchercogą Pranciškų Ferdinandą. Pranciškus Juozapas I neįvertino galimų padarinių ir paskelbė ultimatumą Serbijai, kuris tapo tiesiogine Pirmojo pasaulinio karo priežastimi.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.