Prancūzijos konstitucinė santvarka

Prancūzjos konstitùcinė sántvarka

Aukščiausiosios valdžios institucijos

Pagal 1958 konstituciją (iki 2010 taisyta 18 kartų) Prancūzija – pusiau prezidentinė respublika. Valstybės vadovas ir vyriausiasis kariuomenės vadas – 5 metams tiesiogiai renkamas prezidentas (gali būti renkamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės). Vykdomoji valdžia priklauso prezidentui ir vyriausybei, kuriai vadovauja prezidento skiriamas ministras pirmininkas. Vyriausybės narius rekomendavus ministrui pirmininkui skiria prezidentas, vyriausybę tvirtina ir gali paleisti Nacionalinis Susirinkimas.

Nacionalinio Susirinkimo rūmai Paryžiuje įsikūrę buvusiuose Burbonų rūmuose (1728, architektas J.‑A. Gabrielis, 1765 išplėsti, architektas J.‑G. Soufflot)

Įstatymus leidžia 2 rūmų Parlamentas (Parlement), kurį sudaro vietos rinkimų apygardoms atstovaujantis 5 metams tiesiogiai renkamas Nacionalinis Susirinkimas (Assemblée Nationale) ir specialios kolegijos, turinčios apie 150 000 vietos rinkėjų, 6 metams renkamas Senatas (Sénat). Abejų rūmų narių posėdžiai balsuojant dėl Konstitucijos pataisų ar klausantis prezidento kalbų vadinami Kongresu (Congrès). Nacionalinį Susirinkimą sudaro 577, Senatą – iki 348 narių, kurių pusė atnaujinama kas 3 metai. Iki 2004 Senatas buvo renkamas 9 metams, jį sudarė 321 narys, trečdalis jų buvo atnaujinama kas 3 metai. Nacionalinis Susirinkimas turi daugiau galių nei Senatas.

Senos dešiniajame krante stovintys Nacionalinio Susirinkimo rūmai (1728, architektas J.‑A. Gabrielis, 1765 išplėsti, architektas J.‑G. Soufflot)

Vietos valdžia

22 regionams vadovauja 4 metams tiesiogiai renkamos regionų tarybos ir jų prezidentai, 96 departamentams – 6 metams tiesiogiai renkamos generalinės tarybos (visose apie 4000 narių) ir jų prezidentai, apie 36 000 komunų – 6 metams tiesiogiai renkamos savivaldos tarybos ir merai.

Teismų sistema

Prancūzijos teismų sistema yra padalinta į bendrąją teisę ir administracinę teisę. Valstybės aukščiausia apeliacinė institucija yra Kasacinis teismas. Vykdomajai valdžiai pataria ir kaip paskutinės instancijos administracinis teismas veikia Valstybės taryba, kuriai vadovauja ministras pirmininkas ir sudaro aukšti valstybės pareigūnai.

Teismų sistemą sudaro Apeliacinis, Asizų (nagrinėja bylas dėl sunkiausių nusikaltimų), specializuoti (pvz., komerciniai) teismai, veikia specializuoti tribunolai. Konstitucinė Taryba atlieka konstitucinę dar neišleistų įstatymų patikrinimą bei nacionalinių įstatymų kontrolę.

Teismų veiklą prižiūri Teisėjų taryba.

Nacionalinė šventė

Nacionalinė šventė – liepos 14 – Federacijos šventė (Bastilijos diena).

2271

Prancūzija

Prancūzijos gamta

Prancūzijos gyventojai

Prancūzijos partijos ir profsąjungos

Prancūzijos ginkluotosios pajėgos

Prancūzijos ūkis

Prancūzijos istorija

Prancūzijos santykiai su Lietuva

Prancūzijos švietimas

Prancūzijos literatūra

Prancūzijos architektūra

Prancūzijos dailė

Prancūzijos muzika

Prancūzijos choreografija

Prancūzijos teatras

Prancūzijos kinas

Prancūzijos žiniasklaida

Prancūzijos lietuviai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką