Prancūzjos Polinèzija (pranc. Polynésie française, tahitiečių k. Ό Pôrînetia Farâni), salų grupė Okeanijoje, Polinezijoje, Ramiojo vandenyno pietuose; Prancūzijos valda.
Atuonos įlanka Hiva Oa saloje (Markizo salos)
Prancūzijos Polineziją sudaro Draugijos salos, Markizo salos, Tuamotu ir Tubuai salos. Apima 35 salas ir 83 atolus; 76 jų – gyvenama.
Plotas 3894 km2 (kitais duomenimis, 4167 km2). 275 900 gyventojų (2017; daugiausia polineziečių, yra metisų, prancūzų, kinų). Centras – Papeete (Tahiti saloje; 26 900 gyventojų, 2017). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2017): Faa’a (29,5), Punaauia (28,1), Mahina (14,8), Pirae (14,2). Gyventojų vidutinis tankis 71 žm./km2. Oficialios kalbos – prancūzų ir tahitiečių. Didžiausia sala Tahiti; kitos didesnės salos: Bora Bora, Hiva Oa, Huahine, Moorea, Nuku Hiva, Raiatea, Toubouaï.
Gamta
Salos vulkaninės ir koralinės kilmės. Vulkaninės kilmės salų paviršius kalnuotas. Didžiausias aukštis 2241 m (Orohenos kalnas; Tahiti sala). Vulkaninės kilmės salose yra upių (Papenoo upė; Tahiti sala). Tahiti ir Huahinės salose yra nedidelių ežerų. Klimatas tropinis jūrinis. Karščiausių mėnesių (lapkričio–gegužės) vidutinė temperatūra 29 °C, vėsiausių (birželio–rugpjūčio) 20 °C. Per metus vidutiniškai iškrinta 1625 mm kritulių. Sausio mėnesį būna uraganų. Drėgnieji atogrąžų miškai ir miškingos vietovės užima 31 % Prancūzijos Polinezijos teritorijos.
paplūdimys Bora Boros saloje (Draugijos salos)
Ūkis
Prancūzijos Polinezijos ūkio svarbiausia šaka – turizmas (2007 į Prancūzijos Polineziją atvyko 218 200 užsienio turistų, 2006 pajamos iš turizmo sudarė 785 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). Kasama kobalto rūda, renkami perlai. Maisto (mėsos, pieno, žuvų, kokosų aliejaus, alaus, vanilės esencijos) pramonė, suvenyrų gamyba. 2007 Prancūzijos Polinezijoje pagaminta 544,8 mln. kWh elektros energijos (Tahiti saloje). Žvejyba. Auginama kokosai, kavamedžiai, vanilės, duonmedžiai, cukranendrės, melionai, ananasai. Veisiama galvijai, arkliai, avys, ožkos, naminiai paukščiai. Prekybos ir keleivių svarbiausi uostai – Papeete, Utuora (Raiatea saloje). Prekiaujama daugiausia su Honkongu, Japonija, Prancūzija. Išvežama perlai, kopra, vanilė, krevetės, ryklių mėsa, įvežama kuras, mašinos ir įrenginiai, maisto produktai. Didžiausių salų pakrantes juosia plentai. Papeetės tarptautinis oro uostas.
-French Polynesia
Istorija
Dabartines Prancūzijos Polinezijos teritorijos salas polineziečiai (manoma, jie kėlėsi iš Samoa salos) pradėjo apgyvendinti pirmaisiais amžiais po Kristaus. Iš pradžių buvo apgyvendintos Markizo ir Draugijos salos. Iš šių salų pirmo tūkstantmečio pabaigoje–antro tūkstantmečio pradžioje polineziečiai persikėlė į Tuamotu ir Toubouaï salas.
1521 F. Magelanas (Ispanija) atrado Puka Pukos salą (priklauso Gambier saloms), 1595 Á. de Mendaña de Neira (Ispanija) – Markizo, 1767 Samuelis Wallisas (Didžioji Britanija) – Draugijos salas, bet tuo laiku europiečiai jose dar neįsikūrė. 18 a. antroje pusėje Tahiti saloje pradėjo klostytis ankstyvieji valstybiniai junginiai. 1797 vieno jų valdovai, padedami britų, pradėjo vienyti kitus valstybinius junginius ir gretimas salas. 18 a. pabaigoje Tahiti saloje įsikūrė britų misionieriai. 19 a. pradžioje Draugijos salose paplito protestantizmas. 1830 prancūzų misionieriai įsikūrė Gambier ir Markizo salose, jose pamažu įsigalėjo katalikybė. 1842 Tahiti karalius Pomarė IV buvo priverstas priimti Prancūzijos protektoratą.
1880 karalius Pomarė V atsisakė sosto; Tahiti ir gretimos salos tapo Prancūzijos kolonija. Vietos gyventojai Prancūzijos pusėje dalyvavo I pasauliniame kare (1914–18). 1940 Prancūzijos Polinezija prisijungė prie Laisvosios Prancūzijos. Po karo salose pradėjo kurtis politinės partijos. 1946 Prancūzijos Polinezija gavo Prancūzijos užjūrio teritorijos statusą; visi vietos gyventojai tapo visateisiais Prancūzijos piliečiais. 6–8 dešimtmečiais Prancūzijos Polinezijoje veikė kelios karinės bazės; kelios salos tapo branduolinių bandymų poligonu.
1984 Prancūzijos Polinezija gavo vidaus autonomiją. Kai kurios vietos partijos (pvz., Sąjunga už demokratiją; per 2008 vietos parlamento, Prancūzijos Polinezijos asambėjos rinkimus gavo 20 vietų iš 57) siekė visiško Prancūzijos Polinezijos atsiskyrimo nuo Prancūzijos. 2018 asamblėjos rinkimus laimėjo už autonomiją ir prieš atsiskyrimą pasisakanti Tapura Huiraatira partija (36 vietos iš 57).