Prancūzjos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Prancūzijos BVP struktūra (2009)
Prancūzija – ekonomiškai viena stipriausių pasaulio valstybių. 2009 Prancūzijos BVP sudarė 2676 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 2097 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), jo dalis vienam gyventojui – 32 600 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą). Didžiausią BVP dalį sukuria paslaugų sfera; pramonės ir bioprodukcinio ūkio dalis nuolat santykinai mažėja. 20 a. 7–8 dešimtmečiais buvo pradėta Prancūzijos ūkio restruktūrizacija: Prancūzijos administraciniams ir ūkiniams regionams suteikta daugiau savarankiškumo, pradėta decentralizuoti Île‑de‑France’o administracinį regioną (jame yra Didžiojo Paryžiaus aglomeracija), uždarytos nerentabilios įmonės (kasyklos, metalurgijos įmonės), investuota į naujausias ūkio šakas, mokslinių tyrimų įstaigas ir aukštųjų technologijų įmones, tarp jų į vadinamuosius technopolius – Nicoje (Sophia Antipolis), Grenoblyje, Montpellier, Bordeaux ir kitur. Daugiau kaip 25 % Prancūzijos BVP (2008) sukuriama Paryžiuje ir jo regione. Jame yra 25 iš 500 turtingiausių pasaulio bendrovių (daugelis jų – La Défense’o verslo rajone). Tiesioginės užsienio investicijos į Prancūzijos ūkį – 1191 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2009). Infliacija 2009 sudarė 0,1 % (2008 buvo 2,8 %). Užsienio skola 5021 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2009).
Pramonė
Prancūzijos kasybos pramonės apimtis dėl per didelių sąnaudų, palyginti su importinių žaliavų kaina, arba dėl sumenkusių naudingųjų iškasenų išteklių nuo 20 a. 7 dešimtmečio mažėja. Uždarytos akmens anglių kasyklos Šiaurės‑Pa de Kalė regione, Lotaringijoje (paskutinė akmens anglių kasykla Creutzwalde, netoli Vokietijos sienos, nustojo veikti 2004). Sumažėjo gamtinių dujų gavyba Lacqo telkinyje Akvitanijoje, urano rūdų gavyba Centriniame Masyve, boksitų – Provanse, nustota kasti geležies rūdą Lotaringijoje. Nafta gaunama Akvitanijoje ir vadinamajame Paryžiaus regione, kalio druska – Elzase, akmens druska – Lotaringijoje, talkas – Rytų Pirėnų kalnų prieškalnėse. Kitos Prancūzijos naudingosios iškasenos: švino, cinko, vario, volframo rūdos, antimonitas, magnezitas, piritas, andalūzitas, fluoritas, baritas, kianitas, auksas, sidabras, gipsas, anhidritas, žėrutis, kaolinas ir kaolininis molis, smėlis, žvyras. Prancūzijos svarbiausiųjų naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
1
2008 pagaminta 569,6 mlrd. kWh elektros energijos. Didžiausia Prancūzijoje (ir viena didžiausių pasaulyje) elektros energijos gamybos ir paskirstymo bendrovė – Électricité de France (EDF; įkurta 1946). Jos pajamos 2009 sudarė 66,34 mlrd. eurų. Daugiausia (apie 78 %, 2008) elektros energijos Prancūzijoje gamina branduolinės elektrinės (pagal jose pagaminamą elektros energiją, tenkančią vienam gyventojui, Prancūzija užima pirmąją vietą pasaulyje). Apie 17 % branduolinių elektrinių gaminamos elektros energijos gaunama iš antrinio (perdirbto) branduolinio kuro. Prancūzijoje yra 59 branduoliniai reaktoriai (jų bendra galia didesnė kaip 63 gigavatai). Daugiausia branduolinių elektrinių yra Prancūzijos šiaurinėje pakrantėje, t- p. prie Ronos, Luaros upių; didžiausios: Gravelines’o (prie Pa de Kalė sąsiaurio; galia 5706 megavatai), Paluelio (prie Lamanšo), Cattenomo, Tricastino, Chooz, Civaux ir kitos. Apie 11 % elektros energijos gamina hidroelektrinės; jų kaskadų yra prie Reino, Ronos (ir jos intakų), Durance’o, Dordognės upių. Bretanėje, prie Rance’o upės žiočių, 1966 pastatyta pirmoji pasaulyje elektrinė, naudojanti jūros potvynių ir atoslūgių energiją (galia 240 megavatų). Yra šiluminių elektrinių (daugiausia Paryžiaus aglomeracijoje), vėjo jėgainių. Elektros energijai gauti pritaikoma saulės energija. Prancūzija – didžiausia pasaulyje elektros energijos eksportuotoja; kasmet eksportuojama 60–80 mlrd. kWh, daugiausia į Belgiją, Olandiją, Vokietiją, Italiją, Ispaniją, Šveicariją, Didžiąją Britaniją (pelnas didesnis kaip 3 mlrd. eurų per metus).
Prancūzijos apdirbamoji pramonė sukuria apie 12 % BVP (2007). Automobilius gamina PSA Peugeot Citroën (būstinė Paryžiuje) ir Renault (būstinė Boulogne‑Billancourt’e) bendrovių įmonės. Jų daugiausia Île‑de‑France’o, Šiaurės‑Pa de Kalė, Franche‑Comté, Elzaso, Ronos‑Alpių administracinių regionų miestuose. Geležinkelių riedmenys gaminami Prancūzijos šiaurėje (Roubaix, Valenciennes’e) ir Prancūzijos rytinėje dalyje (Nancy, Lione, Belfort’e). Elektros mašinas ir įrenginius gamina Alstom S. A. bendrovės įmonės. Aviacijos pramonė sutelkta Akvitanijoje (daugiausia Bordeaux), Pietų‑Pirėnų administraciniame regione (daugiausia Tulūzoje), Marselyje, Nantes’e, Paryžiaus aglomeracijoje. Svarbiausios lėktuvų gamybos bendrovės: Airbus S. A. S. (būstinė Blagnace, Tulūzos aglomeracijoje; apie pusę pasaulio reaktyvinių lėktuvų gamybos), Eurocopter S. A. S. (Marignane, Marselio aglomeracijoje; sraigtasparnių gamyba), Dassault Aviation (būstinė Paryžiuje; keleiviniai, kariniai reaktyviniai lėktuvai), ATR (Tulūzoje; keleiviniai ir krovininiai turbosraigtiniai lėktuvai), Daher‑Socata (Tarbes’e), GECI Aviation S. A. (Paryžiuje). Kosmoso pramonė (nešančiųjų raketų Ariane gamyba; raketos leidžiamos iš Prancūzijos kosminio centro Kourou, Prancūzijos Gvianoje). Laivų statyba ir remontas; statyklos Saint‑Nazaire (Nantes’o priešuostis), Lorient’e, Cherbourg’e, Boulogne‑sur‑Mer, Marselyje (jame yra didžiausia Prancūzijos laivų remonto įmonė). Povandeniniai atominiai laivai statomi Breste, Cherbourg’e. Elektronikos pramonės ir informatikos įmonių daugiausia Paryžiaus aglomeracijos miestuose, Grenoblyje, Lione; svarbiausios bendrovės: Alcatel‑Lucent (bendra Prancūzijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovė; tiekia techninę ir programinę įrangą, aptarnauja telekomunikacijų paslaugas visame pasaulyje), Panasonic France S. A. S., Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovės IBM padalinys, H. P. France S. A., Technicolor S. A. Grenoblis – svarbiausias Prancūzijos informatikos, elektronikos ir branduolinės fizikos tyrimų centras (yra elektringųjų dalelių greitintuvas). Naftos perdirbimo ir naftos chemijos pramonės įmonių yra prie Havro, Marselio, Nantes’o, Saint‑Nazaire’o uostų (per juos įvežama nafta), į pietus nuo Liono (viena didžiausių įmonių Prancūzijoje; naftotiekis iš Marselio). Prancūzijos chemijos pramonė gamina plastikus, mineralines trąšas (daugiausia Elzase), organinės chemijos produktus, cheminį pluoštą, vaistus (Rhône‑Poulenc Industries S. A. bendrovės įmonės Île‑de‑France’o administraciniame regione, Lione ir kitur), padangas (Michelin bendrovės įmonės Clermont‑Ferrand’e Auvergnės administraciniame regione), parfumerijos (Bourjois, Givenchy), kosmetikos priemones (L’Oréal S. A. įmonės Paryžiuje). Juodoji metalurgija (Arcelor S. A. bendrovė) ir spalvotoji metalurgija (daugiausia aliuminio lydymas; Pechiney bendrovė); įmonių daugiausia Prancūzijos šiaurės rytuose (Dunkerque), Prancūzijos pietryčiuose (Savojos Alpėse), Saint‑Étienne’o apylinkėse (į pietvakarius nuo Liono).
Tekstilės pramonės įmonių daugiausia Lione, Île‑de‑France’o ir Elzaso regionuose. Maisto pramonės įmonių yra visoje Prancūzijos teritorijoje; pieno (Danone bendrovė), mėsos, malimo, aliejaus, cukraus (bendra Italijos ir Prancūzijos bendrovė Béghin‑Say) pramonės įmonių daugiausia Île‑de‑France, Bretanėje, Elzase, Provanse, Liono apylinkėse. Pagal kai kurių produktų gamybą Prancūzija yra viena svarbiausių gamintojų pasaulyje – užima pirmąją vietą pagal vyno gamybą, antrąją vietą (po Jungtinių Amerikos Valstijų) pagal sūrių produkciją, tiekia daug pieno, sviesto, mėsos, cukraus. Žymiausi Prancūzijos vynai gaminami Akvitanijoje (Bordeaux apylinkėse), Burgundijoje, Centro‑Luaros Slėnio, Šampanės‑Ardėnų, Elzaso regionuose. Alkoholinis gėrimas konjakas gaminamas Poitou‑Charentes’ų regione (daugiausia Cognaco mieste ir jo apylinkėse), armanjakas – Gaskonės istorinėje srityje (Prancūzijos pietvakariuose), kalvadosas – Žemutinėje Normandijoje ir Bretanėje. Prancūzijoje gaminama 350–400 rūšių sūrių; žymiausių ir populiariausių rūšių sūriai pagaminami Auvergnės, Île‑de‑France’o, Aukštutinės ir Žemutinės Normandijos, Franche‑Comté regionuose. Prancūzijos apdirbamosios pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
2
*tūkst. barelių
**mln. kvadratinių metrų
Bioprodukcinis ūkis
vynuogynas Reimso regione
levandų laukai Valensoleʼio plynaukštėje
Pagal pagaminamos žemės ūkio produkcijos vertę Prancūzija užima pirmąją vietą Europoje, pagal jos eksportą – antrąją vietą pasaulyje (po Jungtinių Amerikos Valstijų). Žemės ūkio naudmenos užima 53,3 % Prancūzijos teritorijos (2009). Ariamoji žemė sudaro 33,5 % žemės ūkio naudmenų, pievos ir ganyklos – 18,1 %. Auginami daugiausia javai (jų pasėliai užima 51 % ariamosios žemės): kviečiai ir miežiai – dideliuose ūkiuose Prancūzijos šiaurėje ir vidurinėje dalyje, kukurūzai – vakaruose ir pietvakariuose. Cukrinių runkelių ir bulvių plantacijų daugiausia Šiaurės‑Pa de Kalė, Pikardijos regionuose, Paryžiaus apylinkėse. Plečiami aliejinių augalų plotai (jie užima 12 % ariamosios žemės). Rapsai auginami Prancūzijos šiaurėje, saulėgrąžos – Prancūzijos vidurinėje dalyje ir pietvakariuose, sojos – pietvakariuose. Svarbiausias linininkystės regionas – Aukštutinė Normandija. Daržininkystės ūkių daugiausia priemiesčių zonose, ypač Elzase ir Bretanėje; auginama kopūstai, pomidorai, salotos, špinatai, artišokai, agurkai, moliūgai, svogūnai, pupelės, morkos ir kitos daržovės. Gėlininkystė (daugiausia Prancūzijos pietuose). Provanso‑Alpių‑Žydrojo Kranto administraciniame regione daug auginama levandų (jų aliejus naudojamas kosmetikos, parfumerijos pramonėje, medicinoje). Sodai ir vynuogynai užima 1,8 % Prancūzijos žemės ūkio naudmenų. Vienas didžiausių vynuogininkystės regionų pasaulyje – Languedoco‑Roussillono administracinis regionas Prancūzijos pietuose (vynuogynai sudaro apie 30 % jo žemės ūkio naudmenų). Daug vynuogynų Ronos slėnyje (Beaujolais vynuogininkystės regionas į šiaurę nuo Liono, Ronos pakrančių – į pietus nuo Liono), Akvitanijoje (daugiausia Gironde’os ir Garonos kairiajame krante), Poitou‑Charentes’ų regiono pietuose, Luaros slėnyje, Provanso‑Alpių‑Žydrojo Kranto, Burgundijos, Šampanės‑Ardėnų, Elzaso regionuose, Korsikos saloje. Sodų (auginama obelys, persikai, slyvos, abrikosai, valgomieji kaštainiai, alyvmedžiai, kriaušės) daugiausia Ronos, Garonos upių, Luaros vidurupio slėniuose, Languedoco‑Roussillono, Provanso‑Alpių‑Žydrojo Kranto administraciniuose regionuose, Korsikoje. Apie 25 % ariamosios žemės užima pašarinių augalų pasėliai. Prancūzijos augalininkystės svarbiausios produkcijos rodikliai – 3 lentelėje.
3
Apie 50 % žemės ūkio produkcijos vertės tenka gyvulininkystei. Pagal galvijų skaičių Prancūzija užima vieną pirmųjų vietų Europoje. Pieniniai galvijai (jų skaičius ribojamas dėl pieno perprodukcijos Europos Sąjungos valstybėse) daugiausia veisiami Aukštutinės ir Žemutinės Normandijos, Bretanės, Franche‑Comté, Lotaringijos, Auvergnės administraciniuose regionuose; karvių vidutinis pieningumas didesnis kaip 5500 kg per metus. Mėsiniai galvijai daugiausia veisiami Prancūzijos vidurinėje dalyje – Limousino administraciniame regione (daugiau kaip 1 mln. galvijų) ir į šiaurės rytus nuo Centrinio Masyvo (daugiausia Charolles’io apylinkėse). Kiaulininkystės ūkių daugiausia Bretanėje ir Šiaurės‑Pa de Kalė administraciniame regione. Avys daugiausia veisiamos Centrinio Masyvo vakarinėje ir pietvakarių dalyje, Vakarų Pirėnų kalnuose, Alpėse, Korsikos saloje, ožkos – Poitou‑Charentes’ų administraciniame regione ir Korsikoje. Prancūzijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės ir paukštininkystės produkcijos rodikliai – 5 lentelėje.
4
5
Žvejyba (daugiausia žvejojama Atlanto vandenyne); 2007 sugauta 512 300 t žuvų (tunų, sardinių, silkių, jūrų velnių, polakų, šviesešerių, skumbrių) ir kitų jūrinių gyvūnų. Didžiausi Prancūzijos žvejybos uostai: Boulogne‑sur‑Mer (prie Pa de Kalė sąsiaurio), Lorient’as, Brestas, Guilvinecas, Concarneau (visi Bretanėje, prie Atlanto vandenyno), Sète’as (prie Viduržemio jūros). Žuvys, moliuskai (ypač austrės, midijos) ir kiti vandens gyvūnai veisiami ir verslo tikslais. Jų produkcija 2007 sudarė 237 600 t, iš jų 110 800 t – austrės, 56 700 t – midijos, 32 300 t – vaivorykštiniai upėtakiai. Moliuskų veisimo įmonių daugiausia Bretanės ir Normandijos priekrantiniuose vandenyse.
Miškai (apie 75 % jų – privatūs) daugiausia kertami Prancūzijos rytinėje dalyje (Vogėzuose). 2007 paruošta 62,76 mln. km3 medienos (daugiausia spygliuočių); jos produkcija tenkina apie 70 % šalies poreikių.
Turizmas
Versalio parkas (pradėtas 1661, kraštovaizdžio architektas A. Le Nôtre’as), tolumoje (kairėje) – Didieji rūmai (išplėsti 1670 ir 1689)
Luvras. Viduryje – Piramidė (1989, architektas I. M. Pei)
Kanai
viešbutis Negresco Nicoje (1912, architektas É. J. Niermans’as)
Prancūzija – viena lankomiausių pasaulio valstybių. 2007 ją aplankė 81,9 mln. užsienio turistų. Daugiausia jų atvyksta iš Didžiosios Britanijos ir Airijos (18,2 %, 2006), Vokietijos (16,5 %), Belgijos ir Liuksemburgo (12,4 %), Olandijos (9,8 %), Italijos (9,6 %), Ispanijos, Šveicarijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Skandinavijos šalių. Pajamos iš turizmo 46,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2006). Vienas lankomiausių miestų pasaulyje – Paryžius; jo žymiausi turistiniai objektai – Paryžiaus katedra, Eiffelio bokštas, Luvras, Orsay ir kiti muziejai, Monmartras, Montparnasse’as, Eliziejaus Laukai, Triumfo arka, La Défense’o verslo rajonas, Disneyland Paris pramogų parkas (2009 jį ir Walto Disney studijos parką aplankė 15,4 mln. žmonių), Versalio rūmai (Paryžiaus aglomeracijoje). Lankoma Tulūza, Strasbūras, Bordeaux, Lionas, Provanso miestai, Viduržemio pajūrio kurortai ir poilsio centrai (daugiau kaip 10 mln. turistų per metus apsilanko Žydrajame Krante, Prancūzijos pietryčiuose), Luaros slėnio istoriniai miestai ir pilys, vynuogininkystės regionai, Korsikos sala, Mont‑Saint‑Michelio sala (Žemutinėje Normandijoje). Daugelis Prancūzijos turistinių objektų yra įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą. Žiemos sportas; daug kalnų slidinėjimo centrų, žymiausi jų: Alpėse – Grenoblio, Šamoni, Annecy, Chambéry, Albertville’io apylinkėse; Pirėnuose – daugiausia Aukštutinių Pirėnų departamente (Tourmalet, Cauterets); slidinėjama ir Vogėzuose, Centriniame Masyve. Pirėnų prieškalnėse, Aukštutinių Pirėnų departamente, yra katalikų religinis centras, viena žymiausių Europoje piligrimystės ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos kulto vietų – Lurdas (jį kasmet aplanko apie 5 mln. maldininkų ir turistų).
Transportas
Nicos uostas
Dunkerqueʼo uostas pramoninėje zonoje
Tulūza
Prancūzijos kelių tinklas tankus. Didesniąją Prancūzijos geležinkelių dalį kontroliuoja bendrovė Société Nationale des Chemins de fer Française (SNCF; įkurta 1937). 2007 ji eksploatavo 31 000 km geležinkelių (iš jų elektrifikuota 14 500 kilometrų). Svarbiausios yra geležinkelių linijos, kuriomis važiuoja greitaeigiai traukiniai, vadinamieji TGV (prancūzų kalba Trains à Grande Vitesse; greitis didesnis kaip 320 km/h). Pagrindinės jų linijos jungia Paryžių su Lionu (pirmoji greitaeigė geležinkelio linija Prancūzijoje; pradėjo veikti 1981), Marseliu, Nica (šakos į Lozaną, Ženevą, Grenoblį, pietuose nuo Avinjono šaka į Nîmes’ą, Montpellier), Lille’iu, Briuseliu, Londonu (po Pa de Kalė sąsiauriu eina Eurotuneliu, pastatytu 1994), Strasbūru (nuo jo linija į Šveicarijos miestus Bazelį, Ciurichą, Berną), Rouenu, Le Mans’u, Brestu, Nantes’u, Bordeaux, Tulūza, Tarbes’u ir kitais miestais. Automobilių kelių 1,03 mln. km (2007), iš jų apie 11 000 km – automobilių magistralės (septynios automobilių magistralės sueina į Paryžių). Prekybinį jūrų laivyną sudaro 775 laivai (2008). Didžiausi Prancūzijos jūrų uostai – Marselis (krovinių apyvarta apie 100 mln. t per metus; apie 60 % krovinių sudaro nafta), Havras (krovinių apyvarta daugiau kaip 75 mln. t per metus; didžiausias Prancūzijoje konteinerių terminalas), Dunkerque’as (iš jo geležinkelių keltas į Doverį, Didžioji Britanija), Nantes’as (su Saint‑Nazaire’o priešuosčiu), Rouenas, Bordeaux, La Rochelle’is, Calais. Brestas – didžiausias Prancūzijos karinis jūrų uostas (jame yra povandeninių atominių laivų bazė). Laivybinių vidaus vandenų kelių daugiau kaip 8500 kilometrų (2008). Jais daugiausia vežamos statybinės medžiagos. Svarbiausi upių uostai: Paryžius (krovinių apyvarta 20 mln. t, 2008), Strasbūras, Havras, Rouenas. Prancūzijoje yra 474 oro uostai (2010), iš jų 297 su grįstais kilimo ir leidimosi takais. Didžiausi tarptautiniai oro uostai: Charles’io de Gaulle’io (dar vadinamas Roissy; 57,9 mln. keleivių, 1,82 mln. t krovinių, 2009), Orly (26,44 mln. keleivių, 2007; abu oro uostai prie Paryžiaus), Bordeaux, Lille’io, Liono, Marselio, Nicos, Strasbūro, Tulūzos. Svarbiausia oro transporto bendrovė Air France. Naftotiekių yra 2943 km, naftos produktotiekių 5080 km, dujotiekių 14 688 kilometrai (2009).
Bankai
Prancūzijos centrinis bankas – Prancūzijos bankas. 2010 veikė daugiau kaip 600 kredito įstaigų (daugiau kaip 200 komercinių bankų, apie 100 savišalpos bankų ir kooperatyvų, apie 20 kredito kasų, 290 finansų bendrovių) ir 150 investicinių bendrovių. Didžiausi bankai: BNP Paribas (2010 finansų analitikų pripažintas didžiausiu pasaulio banku, veikia 84 šalyse, aktyvai 2,2 trilijono eurų), Crédit Agricole (šeštasis pagal dydį pasaulyje, veikia 70 šalių, aktyvai 1,6 trilijono eurų), Crédit Lyonnais, Société Générale (pirmasis šalyje privatus bankas), Groupe Caisse d’Épargne, Crédit Mutuel. Prancūzijos piniginis vienetas – euras, įvestas 2002 vietoj Prancūzijos franko (1 euras prilygintas 6,55957 franko). Paryžiaus birža (Bourse de Paris, įkurta 1808, nuo 2000 Euronext Paris), valdoma bendrovės NYSE Euronext (įkurta 2007 susijungus Olandijos vertybinių popierių biržų operatorei Euronext ir Niujorko vertybinių popierių biržai).
Užsienio prekyba
Prancūzijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2009)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2009 eksportuota prekių už 472,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota – už 538,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Eksportuojama daugiausia transporto priemonės (automobiliai ir jų dalys, lėktuvai, laivai, lokomotyvai), pramonės įrenginiai (tarp jų – branduolinių elektrinių įrenginiai ir technologijos), elektros energija, chemijos pramonės produkcija (degalai, plastikai, vaistai, kosmetikos ir parfumerijos gaminiai), metalai ir jų gaminiai, žemės ūkio ir maisto pramonės produkcija (vynuogės, vynas, kiti alkoholiniai ir gaivieji gėrimai, sūriai ir kiti pieno produktai, mėsa, cukrus). Importuojama daugiausia energetinės žaliavos (akmens anglys, nafta ir jos produktai, gamtinės dujos, branduolinis kuras), mašinos ir įrenginiai, transporto priemonės, chemijos pramonės gaminiai. Prancūzijos užsienio prekybos partneriai – diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2009 eksportavo į Prancūziją prekių už 1,3 mlrd. litų, importavo iš Prancūzijos – už 1,13 mlrd. litų. Prancūzijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2009 sudarė 754,45 mln. litų.
2271
-Prancūzijos pramonė; -Prancūzijos žemės ūkis; -turizmas Prancūzijoje; -Prancūzijos transportas; -Prancūzijos bankai; -Prancūzijos užsienio prekyba; -Prancūzijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Prancūzijos konstitucinė santvarka
Prancūzijos partijos ir profsąjungos
Prancūzijos ginkluotosios pajėgos