prazeodimis

prazeodimis

prazeodmis (Praseodymium; gr. prasinos – žalias + didymos – dvigubas), Pr, periodinės elementų sistemos III B grupės cheminis elementas; lantanoidas. Yra 1 stabilusis izotopas ir 38 dirbtiniai radioaktyvieji izotopai. Sidabro baltumo su gelsvu atspalviu metalas. Reaktyvus: ore lengvai oksiduojasi, sugeria vandenilį, reaguoja su druskos, sieros, azoto rūgštimis sudarydamas atitinkamas druskas (prazeodimio chloridą, sulfatą, nitratą). Kaitinamas užsidega, reaguoja su fluoru (PrF₃ naudojamas lazerinėms medžiagoms gaminti) ir su chloru (PrCl₃ naudojamas grynam prazeodimiui gauti), vandeniliu, azotu. Randamas mineraluose monacite, bastnezite, apatite, loparite. Gaunamas kalciu termiškai redukuojant halogenidus. Prazeodimis naudojamas plienui legiruoti, įeina į mišmetalio, nikelio ir kobalto magnetinių lydinių sudėtį. Magnio lydinys, legiruotas prazeodimiu, naudojamas lėktuvų varikliams gaminti. Prazeodimio junginiai yra spalvoti, naudojami stiklui, emalėms, porcelianui, keramikai dažyti, prazeodimio oksidai – apsauginių akinių stiklams gaminti. Prazeodimio oksido ir cerio arba prazeodimio, cerio ir cirkonio kietasis tirpalas naudojamas oksidacijai katalizuoti. Prazeodimį 1885 atrado Carlas Aueris von Welsbachas (Austrija).

1

2591