preciòzinė literatūrà (pranc. précieux – brangus, manieringas), prancūzų literatūros stilistinė kryptis, išreiškusi 17 a. Paryžiaus salonuose susiformavusią aristokratų aplinkos kultūrą ir estetiką. Garsiausi buvo markizės de Rambouillet (dar vadinamo Hôtel Rambouillet) ir M. de Scudéry salonai, kur buvo diskutuojama literatūros, kalbos ir stiliaus klausimais. Tiek salonai, tiek jų propaguojama literatūra vadinami precioziniais, priešinti vulgariai liaudies kultūrai, kalbai ir klasicistinei literatūrai. Preciozinė literatūra primena puošnų baroko stilių vaizduojamajame mene ir architektūroje: perkrauta metaforų, palyginimų, kalambūrų ir sąmojų, užgožiančių mintį, būdinga eufemizmai. Rašytojas A. B. de Somaize’as sudarė Didįjį preciozinį žodyną, arba Raktą į prašmatnią kalbą (Le Grand Dictionnaire des précieuses ou la Clef de la langue des ruelles 1660), kur įprasti žodžiai pakeisti sunkiai suvokiamomis perifrazėmis (jas išjuokė Molière’as komedijoje Juokingosios pamaivos / Les Précieuses ridicules, pastatyta 1659, išleista 1660). Preciozinėje literatūroje vyravo lyrikos – madrigalo, soneto, rondo, pašventimo (žymiausias preciozinis poetas V. Voiture’as), pastoralinio (H. d’Urfé Astrėja / Astrée 4 dalys 1607–27, M. Le Roy de Gomberville’io Polexandre 5 t. 1632–37), galantinio (M. de Scudéry Artamenas, arba Didysis Kyras / Artamène ou le Grand Cyrus 10 t. 1648–53, Klelija, Romos istorija / Clélie, histoire romaine 1654–60) romano ir epopėjos (G. de Scudéry Alarikas, arba Nugalėta Roma / Alaric ou Rome vaincue 1654, J. Chapelaino Mergelė, arba Išvaduota Prancūzija / La Pucelle ou la France delivrée 1656), tragikomedijos ir komedijos (G. de Scudéry, J. de Rotrou) žanrai. Preciozinė literatūra siejama su anglų eufemizmu, italų marinizmu, ispanų gongorizmu, baroko literatūros Antrąja Silezijos mokykla Vokietijoje, baroko menu.
510