prẽkiniai pinigniai sántykiai, žmonių, įmonių ir kitų organizacijų santykiai visuomenėje, kurie susiklosto gaminant, parduodant ir perkant visų rūšių prekes. Prekiniai piniginiai santykiai yra visuomeninių ekonominių santykių svarbiausia forma, atsiradusi iš prekių mainų, kuriems palengvinti pradėtas naudoti visuotinis ekvivalentas pinigai. Didėjanti prekinių piniginių santykių reikšmė ekonomikoje pamažu nulėmė pirminės bendruomenės ir gamybos būdų, kuriuose vyravo natūrinis ūkis, irimą bei kapitalizmo plėtrą. Prekiniai piniginiai santykiai iš esmės pakeičia žmonių ir organizacijų vykdomos ekonominės veiklos pobūdį: gamintojai specializuojasi gaminti tik tam tikrų rūšių prekes pagal savo turimus įgūdžius ir ekonominius išteklius (prekinė gamyba), o visas kitas prekes, kurių reikia poreikiams tenkinti, jie įsigyja rinkoje už pinigus. Kapitalistinėje visuomenėje prekiniai piniginiai santykiai paplito itin plačiai ir apima beveik visas žmonių ekonominės veiklos sferas, išskyrus tuos ekonominius santykius, kai prekės ir paslaugos suteikiamos ir gaunamos nemokamai (pavyzdžiui, šeimos ūkio, dovanojimo, socialinės paramos skurstantiesiems, nemokamų švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų viešųjų paslaugų teikimo). Prekėmis tampa ir darbo jėga, technologijos, kiti gamybos veiksniai. Prekiniai piniginiai santykiai skatina juose dalyvaujančius žmones siekti didžiausios įmanomos ekonominės naudos įvertinant jų turimus ekonominius išteklius ir prekių kainas: gamintojus – pelno, vartotojus – jų perkamų prekių teikiamo naudingumo. Jei žmogus suabsoliutina prekinius piniginius santykius, jie gali užvaldyti ir neekonomines jo gyvenimo sritis, pakenkti draugystės, meilės, šeimos santykiams. Prekinių piniginių santykių terminas buvo itin paplitęs marksistinėje politinėje ekonomijoje, 21 a. pradžioje rinkos ekonomikos šalyse jie dažniau vadinami rinkos santykiais.
rinkos santykiai