prenatãlinė diagnòstika (lot. prae – prieš, anksčiau + natalis – gimimo), genetinio konsultavimo sudedamoji dalis. Prenatalinė diagnostika atliekama genetinės konsultacijos įstaigoje. Įvertinama moters šeiminė ir akušerinė anamnezė, būklė (amžius, įgimtos ir lėtinės ligos, kurios gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi, žalingi įpročiai, nėštumo metu persirgtos infekcinės ligos, vartoti vaistai) ir apskaičiuojama tam tikrų įgimtų anomalijų rizika vaisiui, pasiūlomi tam tikri tyrimai vaisiaus būklei įvertinti ir (arba) rizikai patikslinti. Nustačius vaisiaus vystymosi defektą išaiškinama prognozė vaisiui (naujagimiui), gydymo ir defekto korekcijos galimybės, arba, diagnozavus nesuderinamas su gyvybe vaisiaus ydas, šeima įstatymų nustatyta tvarka turi galimybę nutraukti nėštumą. Prenatalinės diagnostikos pagrindas yra ankstyvi patikimi ir saugūs nėštumo tikrinimo testai, kad kuo anksčiau būtų nustatyta vaisiaus patologija arba patvirtinta, kad vaisius sveikas pagal tiriamas ligas ar būkles, laiku suteikta išsami konsultacija šeimai apie nustatytą vaisiaus patologiją ir numatyta tolesnė nėštumo ir gimdymo priežiūra. Siekiant išvengti klaidų (skuboto neteisingo ar per vėlai priimto sprendimo, streso) prenatalinė diagnostika turi būti numatyta iki planuojamo nėštumo. Atlikus prenatalinę diagnostiką kai kuriais atvejais taikomas vaisiaus gydymas gimdoje, sutrumpėja naujagimio tyrimas, tėvai informuojami apie būsimas problemas ir šeima parengiama psichologiškai.
1934