prèrija (pranc. prairie – pieva), vidutinių platumų stepių atmaina. Prerijos paplitusios Šiaurės Amerikoje Didžiosiose ir Centrinėse Lygumose. Apima Jungtinių Amerikos Valstijų Šiaurės Dakotos, Pietų Dakotos, Nebraskos, Kanzaso, Oklahomos, Teksaso, Vajomingo ir Montanos valstijas, taip pat dalį Kolorado, Indianos, Ilinojaus, Ajovos, Viskonsino, Misūrio, Minesotos ir Kalifornijos valstijų, taip pat Kanados Manitobos, Saskatchewano ir Albertos provincijas.
Dabartinės prerijos susiformavo po paskutiniojo ledynmečio. Didžiausios įtakos prerijos susidarymui turėjo nedidelis kritulių kiekis (vidutiniškai 300–800 mm per metus), nuolat pasikartojančios sausros, didelė žolėdžių (bizonų) gausa, dažni savaime dėl žaibų ir dirbtinai žmonių sukeliami gaisrai ir labai derlingi dirvožemiai.
Prerijai būdingi daugiamečiai, sausroms atsparūs žoliniai augalai. Vyrauja miglinių šeimos žolės, tačiau didelė ir kitų šeimų, ypač astrinių, pupinių, augalų įvairovė. Iš miglinių šeimos augalų prerijoje vyrauja įvairių rūšių eraičinai, ašuotės, rugiaveidės, kelerijos, aukštieji barzdočiai, grakštieji striepsneniai, paprastieji sorgeniai.
sausoji prerija
Skiriami 3 prerijos tipai: šlapioji prerija, tikroji prerija ir sausoji prerija. Šlapiosiose prerijose vyrauja nuolat įmirkę šlynžemiai, kartais paviršiuje telkiasi stovintis vanduo. Tikrosiose prerijose vyrauja labai derlingi, storo humusinio sluoksnio, optimalaus drėgnumo juodžemiai. Vyrauja aukštaūgės žolės. Sausosiose prerijose yra kaštonžemiai, vegetacijos laikotarpiu dažnai stinga drėgmės, gana plonas humusinis sluoksnis, jose vyrauja žemaūgiai augalai. Šio tipo prerijos daugiausia įsikūrusios aukštumose ir kalvų šlaituose. Anksčiau prerijos užėmė apie 3,6 mln. km2, bet dėl labai derlingo dirvožemio ir žemės ūkiui palankių klimato sąlygų dauguma jų paverstos dirbamais laukais ir ganyklomis. Natūralių prerijų išlikę labai mažai, daugiausia saugomose teritorijose. Dėl žemės ūkio plėtros labiausiai sumažėjo tikrųjų prerijų – nepažeistų liko 0,09 % buvusio ploto.
849