pretekstà (lot. praetextus – pagražintas), romėnų istorijos motyvais sukurta tragedija. Terminas atsirado iš aukštas pareigas einančių romėnų valdininkų, įkūnijusių Romos valstybės santvarkos principus, dėvimo drabužio – togos su raudonais apvadais, vadintos toga preteksta. Romos istorijos įvykius atspindinčios tragedijos buvo įsivaizduojamos apsivilkusios tokią togą ir vadinamos pretekstomis. Pretekstų pradininku laikomas Nevijus, parašęs Klastidijų apie romėnų pergalę prieš galus prie Klastidijaus miesto ir Romulą apie pirmąjį Romos karalių (abi neišliko). Enijaus (Sabinės apie sabinių pagrobimą, Ambrakija apie Epyro miesto Ambrakijos užkariavimą), Pakuvijaus (Paulas apie Epyro karaliaus Pyro nugalėtoją Emilijų Paulą), Akcijaus (Brutas apie VI a. prieš Kristų konsulą Junijų Brutą, Eneadai apie Decijaus Muro žygdarbį) pretekstų liko fragmentų. Vienintelė visa išlikusi preteksta yra Senekos Oktavija, vaizduojanti Nerono žmonos Oktavijos tragišką likimą.
273