prevo

prevò (pranc. prévôt < lot. praepositus – esantis priekyje, vyresnysis), 11 a.–18 a. pirmos pusės Prancūzijos karaliaus domeno teismų pareigūnas. Pareigybę įsteigė Kapetingai. Prevo funkcijos buvo plačios: jis rinko mokesčius, vadovavo karinių apygardų kariuomenei, buvo žemutinės grandies teismų teisėjas. Iš pradžių prevo pareigos buvo beneficija, t. y. iš dalies surenkamų mokesčių prevo ir pragyvendavo. 13 a., kai prevo tapo per daug savarankiški, juos pradėjo kontroliuoti antstoliai, nuo 1493 prevo pradėjo gauti užmokestį. 17 a. viduryje liko tik teisminės prevo pareigos.