priedėlis

predėlis, apozcija (lot. appositio – pridėjimas), derinamuoju pažyminiu einantis daiktavardis ar jį pavaduojantis žodis. Pvz., karalius Mindaugas, našlaitė Sigutė. Kitaip negu kiti pažyminiai, priedėlis gali atstoti visą pažymimąjį žodžių junginį (plg.: Sutikau kalvį Motiejų ir Sutikau kalvį; Sutikau Motiejų). priedėlis gali būti jungiamas ne tik prie daiktavardžių, bet ir prie daiktavardiškų įvardžių (pvz., Dovanok man, seniui). Dažnai vartojamas ir su jungiamaisiais žodžiais kap, nèt ir pan. (pvz., Ją, kaip našlaitę, visi užjautė).

2352