Prekulė, miestas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, į pietryčius nuo Klaipėdos; seniūnijos, katalikų ir evangelikų liuteronų parapijų centras. 1231 gyventojas (2020). Didžioji Priekulės dalis įsikūrusi Minijos dešiniajame krante. Geležinkeliai į Klaipėdą, Pagėgius, plentai į Klaipėdą, Jurbarką.

Šv. Antano Paduviečio, evangelikų liuteronų bažnyčios. Paštas, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, poliklinika, pirminės sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, kultūros centrai, biblioteka. I. Simonaitytės gimnazija, specialioji, muzikos mokyklos, lopšelis-darželis. Hipodromas. I. Simonaitytės memorialinis muziejus (įkurtas 1978, nuo 2009 Gargždų krašto muziejaus filialas), Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus (Gargždų krašto muziejaus filialas; įkurtas 2006). Priekulės (Kuodžių) ir Vingio parkai. Netoli miesto yra Kliošių parkas (jame kultūros veikėjo J. F. F. Schröderio kapas), Pleškučių kapinynas. Prie Priekulės, Lūžijos miške, 4 m gylyje rasta skydelio pavidalo plokštelė su duobutėmis, gintarinė sagutė, 2 akmeniniai kirviai smailėjančia ir siaurėjančia pentimis (saugomi Šilutės muziejuje).

Priekulės herbas

Architektūra

Mieste išliko 16–19 a. autentiška ir itin savaiminga plano struktūra. Priekulės dvaro sodyba (18 a.): rekonstruoti dvaro rūmai, kelių ūkinių pastatų liekanos, prancūziškojo parko bruožų turintis parkas (19,5 hektaro). Geležinkelio stoties pastatų kompleksas (1875): stoties pastatas, I ir II geležinkelininkų namai, vandens bokštas, sandėlis, 2 ūkiniai pastatai. Evangelikų liuteronų bažnyčia (1885 rekonstruota, sumūrytas bokštas) su klebonija, Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (1938), koplyčia mauzoliejus, koplytstulpis su Rūpintojėlio skulptūra (abu 19 amžius?). Paminklas Priekulei 450 (1990, skulptorius J. Meškelevičius), paminklas I. Simonaitytei Šventvakarių Ėvė (1997, skulptorė D. O. Matulaitė).

Šv. Antano Paduviečio bažnyčia Priekulėje (1938)

paminklas I. Simonaitytei Šventvakarių Ėvė Priekulėje (1997, skulptorė D. O. Matulaitė, © LATGA, 2020)

2271

Istorija

Manoma, dar Vokiečių ordino laikais (iki 1525) būsimos Priekulės vietoje įrengta koplyčia. 1511 Klaipėdos pilies komtūras suteikė Jurgiui Kušeliui privilegiją prie perkėlos per Miniją laikyti smuklę (karčemą), vadintą Minijos karčema (1896 prijungta prie Priekulės). 1540 paminėtas Paminijo kaimo seniūnas Lukas Priekulė, jo sodyba – Priekulės pradžia. 1567 Priekulė pirmą kartą pažymėta žemėlapyje. 1587 įkurta evangelikų liuteronų parapija. Apie 1590 įsteigta parapinė mokykla. 1697 pastatyta bažnyčia.

18 a. pradžioje įkurtas paštas. 1713 minimas valstybinis dvaras, nuo 18 a. vidurio – ir privatus. 1770 įkurta Priekulės teismo apylinkė. 19 a. pirmoje pusėje–1950 Priekulė buvo valsčiaus centras. 1820 kaimas priklausė paveldimos nuomos dvarui, turinčiam Kulmo privilegiją (6 sodybos), palivarkui priklausė 2 sodybos. 1846 nutiestas Klaipėdos–Priekulės plentas. Per 1848 revoliuciją Priekulėje kilo riaušės. 1860–1918 Priekulėje veikė J. Schröderio ir J. Traušio spaustuvė (išspausdino apie 260 knygų ir 9 periodinius leidinius lietuvių kalba). 1875 pro Priekulę nutiestas Klaipėdos–Tilžės geležinkelis, pastatyta stotis. 1877 įkurta paskolos draugija, 1885 – plytinė, 1895 – pieninė. 1885 pradėjo veikti telegrafas, 1902 – telefonas. 1886 pastatytas tiltas per Miniją. 1903 įkurta Moterų pagalbos draugija. 1919 įsteigta Priekulės jaunimo kultūros ir švietimo draugija Viltis, 1921 – lietuvių ekonominė draugija Nauda. 1923 Priekulė su Klaipėdos kraštu prijungta prie Lietuvos. 1930 įkurtas Priekulės lietuvių klubas. 1933 pastatytas koklių fabrikas.

1939 Priekulę kartu su Klaipėdos kraštu užgrobė nacių valdoma Vokietija, čia įsikūrė daug vokiečių valdininkų. Per II pasaulinį karą 1944 10 valdžios nurodymu gyventojai privalėjo pasitraukti (nepaklususius šaudė) su Vokietijos kariuomene; dalis išsislapstė.

1945 įkurtas Priekulės tarybinis ūkis. 1948 Priekulė gavo miesto teises, 1950–59 buvo rajono centras. 1988 10 28 įsteigta Sąjūdžio rėmimo grupė. 2002 patvirtintas miesto herbas.

1905 kaime buvo 521, dvare 249, 1925 atitinkamai 712 ir 209, 1959 mieste 1823, 1970 – 1931, 1979 – 1864, 1989 – 1826, 2001 – 1725, 2011 – 1594 gyventojai.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką