Primòrės krãštas (Primorskij kraj), Primòrė, yra Rusijoje, Tolimųjų Rytų pietuose, prie Japonijos jūros. Plotas 165 900 km2 (kitais duomenimis, 161 900 km2). 1,97 mln. gyventojų (2010); gyvena daugiausia rusai (89,9 % krašto gyventojų, 2002), yra ukrainiečių (4,7 %), korėjiečių, totorių, baltarusių, mordvių, kinų, vokiečių. Ribojasi su Kinija ir Korėjos Liaudies Demokratine Respublika. Kraštui priklauso Rusų, Popovo, Reinekės, Rikordo, Putiatino, Askoldo ir kitos salos. Centras ir didžiausias miestas – Vladivostokas (573 100 gyventojų, 2010; aglomeracijoje 673 900 gyventojų). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2010): Nachodka (167,4), Usurijskas (152,1), Artiomas (103,8). Miesto gyventojų 75 %. Gyventojų vidutinis tankis 12 žm./km2. Primorės kraštas suskirstytas į 22 municipalinius rajonus ir 12 miesto apygardų. Kraštas įkurtas 1938.
Didumą Primorės krašto teritorijos (vidurinę ir rytinę dalis) užima Sichote Alinio kalnai (aukščiausi kalnagūbriai – Anikas, 1933 m; Oblačnaja, 1855 m), tarpukalnių įdubos. Krašto pietiniame pakraštyje yra Mandžiūrijos–Korėjos kalnų priekalnės, vakaruose – Usūrio ir Pachankio žemumos. Klimatas vidutinių platumų musoninis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –12 °C Japonijos jūros pakrantėje iki –27 °C žemyniniuose rajonuose, liepos – 14–21 °C. Šalčiausia vasara krašto šiaurės rytuose (Totorių sąsiaurio pakrantėje), karščiausia Pachankio žemumoje, šalčiausia žiema kalnuotose vidurinėje ir šiaurinėje krašto dalyse, šilčiausia – Nachodkos miesto apylinkėse. Vasarą dažni ciklonai. Per metus iškrinta 600–900 mm kritulių. Didžiausios upės – Usūris su intakais Arsenjevka, Didžiąja Usurka, Malinovka, Sungačia, Bikinu, Samarga. Didžiausias ežeras – Chanka. Dirvožemiai daugiausia rudžemiai, jauražemiai, upių slėniuose salpžemiai. Miškai užima 80 % krašto teritorijos; daugiausia auga lapuočiai ir spygliuočiai. Krašto šiaurėje auga pušys, eglės, kėniai, pietuose – kedrai, eglės, beržai, ąžuolai, liepos, riešutmedžiai, ženšenis, amūriniai vynmedžiai, citrinvyčiai, magnolijos. Usūrio rezervatas, Chankos, Tolimųjų Rytų jūrų, Lazo, Sichote Alinio, Kedrų daubos rezervatai. Kasama akmens (Partizansko ir Razdolnensko telkiniai), rusvosios (Bikinsko, Pavlovsko, Škotovsko telkiniai) anglys, alavo (Sichote Alinio kalnų Kavalersko, Dalnegorsko, Krasnoarmeisko rajonas), polimetalinės, spalvotųjų ir retųjų metalų, volframo (Krasnoarmeisko, Požarsko), sidabro, bismuto, aukso (krašto šiaurinėje ir pietinėje dalyse, Pograničnoje, Fadejevkos ir kitų upių slėniuose), boro (Dalnegorsko rajonas) rūdos, fluoritas (Voznesensko ir Pogranično telkiniai), klintys, molis, smėlis. Krašte yra angliarūgštinio, azotinio, metano mineralinio vandens šaltinių ir gydomojo purvo telkinių. Elektros energiją gamina Primorės hidroelektrinė (galia 1400 GW, Lučegorskas), Partizansko hidroelektrinė (247 MW), Artiomo šiluminė elektrinė (400 MW), Vladivostoko II šiluminė elektrinė (530 megavatų). Juodoji ir spalvotoji metalurgija, mašinų (laivų, sraigtasparnių, kasybos, žuvų apdorojimo pramonės įrenginių) gamyba, chemijos, naftos chemijos, plaušienos ir popieriaus, medienos apdirbimo (faneros, baldų), statybinių medžiagų (cemento, gelžbetonio konstrukcijų), maisto (žuvų apdorojimo, aliejaus, cukraus, malimo, mėsos, vaisių ir daržovių konservų, gėrimų) pramonė. Žvejyba. Turizmas. Daugiausia pramonės įmonių yra Primorės krašto pietuose; svarbiausi centrai: Vladivostokas, Nachodka, Usurijskas, Arsenjevas, Dalnegorskas, Spassk-Dalnis. Krašte auginama javai, pašariniai augalai, daržovės, vaismedžiai. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, ožkos, naminiai paukščiai, dėmėtieji elniai (pantams), audinės, juodsidabrės lapės. Per kraštą eina Transsibiro geležinkelis, Vladivostoko–Chabarovsko, Vladivostoko–Harbino (Kinija) automobilių magistralės. Jūrų didžiausi uostai – Vladivostokas, Nachodka (yra naftos krovos prieplauka), Vostočnyj. Tarptautinis oro uostas Vladivostoke.
Lietuviai
1939 Primorės krašte, Nachodkos įlankoje įkurta GULAG Dalstrojaus lagerio valdyba. Jai buvo pavesta pastatyti prekybos uostą. 1939–60 Nachodkos įlankos lageris veikė kaip persiuntimo punktas – traukiniu atvežti kaliniai po kelių savaičių ar pusmečio kalinimo laivu būdavo išplukdomi į kitus Magadano ar Chabarovsko srities lagerius. Kalinių skaičius Nachodkos lageryje svyruodavo nuo 3000 iki 13 000 žmonių. 1941–56 lageryje buvo kalinama apie 430 politinių kalinių iš Lietuvos. Be uosto statybos darbų, kaliniai dirbo žemės ūkio darbus.
488