pripažinmas nežinià kur ẽsančiu, civilinės teisės institutas, reguliuojantis fizinio asmens teisinės padėties pasikeitimo pagrindus, tvarką ir momentą, kai negalima nustatyti jo buvimo vietos. Nežinia kur esančiu pripažįstama teismine tvarka.
LIETUVOJE pagal Civilinį kodeksą (2000, įsigaliojo 2001) fizinį asmenį teismas gali pripažinti nežinia kur esančiu, jei jo gyvenamojoje vietoje 1 metus nėra duomenų, kur jis yra. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo buvo paskutinį kartą matytas ar gauta žinių apie jį arba jo buvimo vietą. Jei tokios dienos neįmanoma nustatyti, nežinia kur buvimo pradžia laikoma ateinančiųjų metų sausio 1 diena. Į teismą su pareiškimu dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu gali kreiptis bet kuris teisinį interesą turintis asmuo (dingusio asmens sutuoktinis, artimieji giminaičiai, kreditoriai, darbdavys ir kiti). Suinteresuotų asmenų ar prokuroro prašymu teismas gali paskirti asmens, kurio vieta nežinoma, turto laikinąjį administratorių, juo gali būti skiriamas ir asmens sutuoktinis (jis šias funkcijas atlieka neatlygintinai). Laikinasis administratorius valdo turtą, bet juo disponuoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti į jį teises gali tik teismui leidus. Teismui pripažinus asmenį nežinia kur esančiu skiriamas nuolatinis turto administratorius. Jei asmuo, pripažintas nežinia kur esančiu, grįžta arba paaiškėja jo buvimo vieta, teismas atsiradusio asmens ar kito suinteresuoto asmens prašymu panaikina sprendimą pripažinti asmenį nežinia kur esančiu ir nutraukia jo turto administravimą. Teisiniai veiksmai, kurie buvo atlikti pripažinus asmenį nežinia kur esančiu, ar atsiradę teisiniai padariniai lieka teisiškai veiksmingi ir panaikinus tokį teismo sprendimą (pavyzdžiui, jei tokio asmens sutuoktinis nutraukė su juo santuoką, nereiškia, kad santuokos galiojimas iškart atnaujinamas).
640