Priština

Prština (albaniškai Prishtina, Prishtinë, serbiškai Priština), Kosovo sostinė.

216 900 gyventojų (2019); apie 98 % Prištinos gyventojų – albanai. Įsikūrusi Kosovo ir Kosovo Poljės tektoninės įdubos rytuose. Plentai į Nišą, Kraljevo (abu Serbijoje), Skopję (Makedonija), Škoderį (Albanija). Oro uostas. Tekstilės, statybinių medžiagų, maisto pramonė, baldų, degtukų gamyba. Amatai. Prištinos apylinkėse plėtojama žemdirbystė, kasama lignitas, mangano, cinko ir švino rūdos. Universitetas (įkurtas 1970). Mokslo ir meno akademija. Krašto muziejus. Teatras. Mečetė (pastatyta 1461), miesto įtvirtinimai, laikrodžio bokštas (abu 19 a.).

Priština

Istorija

Senovės Romos laikais dabartinės Prištinos vietoje buvo Ulpianos miestas (išlikę griuvėsiai). 13 a. Serbijos karalius Milutinas čia įkūrė savo sostinę. 14 a. viena valdovų rezidencijų ir svarbus prekybos centras. Po 1389 Kosovo mūšio Prištiną (iki 1459 ir visą Serbiją) užvaldė Osmanų imperija. Ilgainiui daugelis Prištinos gyventojų ėmė išpažinti islamą. 17 a. vietoj į Habsburgų imperiją pabėgusių serbų kėlėsi albanai. 19 a. pabaigoje Priština buvo Kosovo vilajeto centras. 1912 priklausė ką tik susikūrusiai Albanijos valstybei, nuo 1913 – Serbijai, nuo 1918 – Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystei (nuo 1929 Jugoslavija). Serbams vykdant etninį valymą daug Prištinos albanų buvo ištremta į Turkiją. Per II pasaulinį karą Priština 1941–45 priklausė Italijos (nuo 1943 Vokietijos) okupuotai vadinamąjai Didžiajai Albanijai; tuo laikotarpiu čia atsikėlė daug albanų. 1945 tapo Kosovo ir Metochijos autonominės srities (nuo 1968 Kosovo autonominis kraštas) centru, ėmė sparčiai plėstis (1953 turėjo 24 000, 1972 – 73 000 gyventojų); albanų Prištinoje padaugėjo nuo 9000 (1953) iki 76 000 (1981), serbų – atitinkamai nuo 8000 iki 24 000. Nuo 2008 nepriklausomo Kosovo sostinė.