privãtūs miška, privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantys miškai. 1938 Lietuvoje privatūs miškai sudarė 16 % visų miškų. Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte apie 60 % miškų priklausė privatiems savininkams. 1950 miško privati nuosavybė Lietuvoje buvo panaikinta. Miškai priskirti valstybinėms miško įmonėms ir žemės ūkio organizacijoms. Po 1990 privačių miškų nuosavybė atkuriama restitucijos pagrindu. 1997 patvirtinus ir 2000 patikslinus valstybinių miškų sąrašus ir plotus privačių ir rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti miškų buvo 1,0013 mln. ha (49,8 % visų Lietuvos miškų), iš jų privačių buvo 373 900 ha (18,6 % visų Lietuvos miškų), rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti – 627 400 ha (31,2 %). Daugiausia privačių miškų buvo Skuodo rj. (47 %), mažiausiai – Švenčionių, Marijampolės (po 7,7 %) ir Šalčininkų (8,8 %) rajonuose. Daugiau kaip 1/3 miškų priklausė privatiems savininkams Telšių (36 %), Anykščių (33 %), Utenos (31,7 %), Raseinių (31,6 %) ir Kelmės (30,9 %) rajonuose. 2009 privačių miško valdų buvo 258 700 (783 700 ha), privačių miško savininkų – 236 000. Privačios miško valdos vidutinis plotas buvo 3,44 ha, vidutiniškai vienam savininkui teko 3,3 ha miško ploto. Daugumos miško savininkų (65 %) valdos dydis buvo mažiau kaip 3 ha. Privačiuose ir rezervuotuose nuosavybės teisėms atkurti miškuose daugiausia buvo pušynų (32,4 %), beržynų (24,5 %), eglynų (15,8 %) ir baltalksnynų (11,3 %). Medienos išteklių juose buvo 207 mln. m3 (49,5 % visų Lietuvos miškų medienos išteklių). Pušynų ir eglynų tūris buvo 123 mln. m3 (56,8 % bendro privačių ir rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti miškų tūrio). Privatūs ir rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti miškai priskirti III (apsauginiai miškai) ir IV (ūkiniai miškai) miškų grupėms. 2009 privatūs miškai sudarė 38 % visų Lietuvos miškų, rezervuoti nuosavybės teisei atkurti – 12,5 %, valstybinės reikšmės miškai – 49,5 %. 2009 bendras miško žemės plotas Lietuvoje buvo 2 150 300 ha (32,9 % šalies teritorijos).
1972