profèsinė reabilitãcija, asmens darbingumo, profesinės kompetencijos ir pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas.
Tikslas
Profesinės reabilitacijos tikslas – atkurti ar padidinti bedarbio, sumažėjusio darbingumo ar neįgalaus žmogaus profesinę kompetenciją, pajėgumą dalyvauti darbo rinkoje atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, darbingumą, amžių, lytį, išsilavinimą, taip pat pageidavimus, polinkius, įdarbinimo galimybes.
Pagrindinės paslaugos
Profesinės reabilitacijos pagrindinės paslaugos: profesinis orientavimas, konsultavimas, profesinių gebėjimų įvertinimas, atkūrimas ar naujų išugdymas, perkvalifikavimas.
Profesinė reabilitacija Lietuvoje
Lietuvoje Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustato profesinės reabilitacijos poreikį asmenims, kurie be šių paslaugų dėl ligos, sveikatos būklės ar organizmo funkcijų sutrikimo negali dirbti ankstesnio darbo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją, kito darbo, atitinkančio jų kvalifikaciją, įgyti naują profesinę kvalifikaciją arba atlikti kitus darbus, kuriems reikia profesinės kvalifikacijos. Asmenys, kuriems nustatytas profesinės reabilitacijos poreikis, turi kreiptis į savo nuolatinės gyvenamosios vietos teritorinį Užimtumo tarnybos padalinį, kur jiems sudaromi individualūs įsidarbinimo planai, išduodami profesinės reabilitacijos pažymėjimai ir siuntimai į profesinę reabilitaciją teikiančią įstaigą, kuri sudaro individualią profesinės reabilitacijos programą ir teikia profesinės reabilitacijos paslaugas. Už profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo organizavimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šią funkciją ji įgyvendina kartu su Užimtumo tarnyba ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba. Už profesinės reabilitacijos specialistų, gebančių įvertinti ir skatinti asmens darbingumą, rengimą ir kvalifikacijos kėlimą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija. Šią funkciją ji įgyvendina kartu su Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis. Profesinės reabilitacijos programas įgyvendina profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, profesinės reabilitacijos centrai, profesinio rengimo ir kitos ugdymo institucijos. Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto, Užimtumo fondo ir kitų lėšų. Kai profesinės reabilitacijos programoje dalyvaujantis asmuo yra draudžiamas visų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu, jam iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama pašalpa. Jos dydį ir mokėjimo tvarką nustato Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (2000, nauja redakcija 2017). Kai asmuo nedraudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu arba draudžiamas tik valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, jam Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų mokama dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio profesinės reabilitacijos pašalpa, taip pat apmokamos kelionės, maitinimo ir apgyvendinimo išlaidos. Ši pašalpa mokama neatsižvelgiant į kitas asmens gaunamas pajamas, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Pasibaigus profesinės reabilitacijos programai Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba priima sprendimą dėl asmens darbingumo lygio.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba; Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba