profèsinės atsakomýbės draudmas, profèsinės civlinės atsakomýbės draudmas, apima civilinės atsakomybės draudimo rūšis, susijusias su profesinės veiklos rizika.
Dažniausiai draudžiama advokatų, antstolių, auditorių ir buhalterių, draudimo agentų ir brokerių, gydytojų (ypač chirurgų), inžinierių, notarų, pavojingų medžiagų gamintojų ir platintojų, architektų ir statinių statytojų (rangovų), turto vertintojų civilinė atsakomybė už užsakovų (klientų, pacientų) ir trečiųjų asmenų sveikatai bei turtui padarytą žalą, atsiradusią nevykdant ar netinkamai vykdant profesinę veiklą (dėl klaidos, neatsargumo, aplaidumo, neteisėtų veiksmų ir kita).
Draudžiamasis (draudiminis) įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu ir draudimo teritorijoje atlikti draudėjo veiksmai (veikimas arba neveikimas), dėl kurių atsirado žala, ir nukentėjusiojo reikalavimo atlyginti šią žalą pateikimas draudėjui. Tokio įvykio tikimybė nėra didelė, bet jam įvykus turtiniai nuostoliai dažniausiai būna dideli. Pavyzdžiui, iš advokato tikimasi kompetentingo teisinio atstovavimo, iš muitinės tarpininko – kvalifikuotos pagalbos tvarkant muitinės procedūras, iš gydytojo – teisingos diagnozės ir gydymo, o dėl šių specialistų nekokybiškai suteiktų paslaugų gali nukentėti kliento interesai, sveikata, jis gali patirti finansinių nuostolių.
Šiam draudimui būdingas gana ilgas laikotarpis tarp veiksmų, kurie sukėlė draudžiamąjį įvykį, ir ieškinio dėl padarytų nuostolių kompensavimo pateikimo.
Draudžiamos profesinės civilinės atsakomybės rizikos dydis priklauso nuo draudėjo profesijos ir specializacijos, įvairių kitų veiksnių (išsilavinimo, darbo patirties, reputacijos, klientūros, įmonės dydžio, padėjėjų skaičiaus, praeityje padarytos žalos). Pavyzdžiui, drausdamos gydytojų profesinę civilinę atsakomybę draudimo bendrovės draudėjus skirsto pagal jų specializaciją į tam tikras rizikos grupes: anesteziologai, neurochirurgai, kardiochirurgai, plastikos chirurgai, ginekologai dažniausiai priskiriami didžiausios rizikos grupei, ligų diagnozavimu, profilaktiniu ar bendruoju gydymu užsiimantys ir neatliekantys chirurginių operacijų gydytojai – mažesnės rizikos grupei.
Profesinės atsakomybės draudimas dažnai yra privalomas, nes valstybė, siekdama apsaugoti savo ir visuomenės interesus, šitaip garantuoja, kad bus atlyginti nuostoliai, kurių atsirado dėl nekokybiškai suteiktų paslaugų. Nustatomos privalomosios minimalios draudimo sumos, jos draudėjo pageidavimu gali būti padidintos sumokant papildomą draudimo įmoką.
LIETUVOJE 20 a. 10 dešimtmetyje–21 a. pradžioje įteisintas privalomasis advokatų ar advokatų profesinės bendrijos (teisinis pagrindas – Advokatūros įstatymas 2004), antstolių (Antstolių įstatymas 2002, įsigaliojo 2003), audito įmonių (Audito įstatymas 1999, nauja redakcija 2008), draudimo tarpininkų (Draudimo įstatymas 2003, įsigaliojo 2004), notarų (Notariato įstatymas 1992), pagrindinių tyrėjų ir biomedicininių tyrimų užsakovų (Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas 2000, įsigaliojo 2001), statinių projektuotojų ir rangovų (Statybos įstatymas 1996, nauja redakcija 2002), sveikatos priežiūros įstaigų (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas 1996, įsigaliojo 1997, naujos redakcijos 2005, 2010), notarinius veiksmus atliekančių konsulinių pareigūnų (Konsulinis statutas 1995, nauja redakcija 2006), administratoriaus (Įmonių bankroto įstatymas 2001) profesinės atsakomybės draudimas. Kai kurių profesijų atstovams (pavyzdžiui, muitinės tarpininkams, turto ir verslo vertintojams, ekspeditoriams, renginių organizatoriams, darbuotojų saugos ir sveikatos konsultacijų teikėjams) draudimo bendrovės siūlo savanoriškąjį profesinės atsakomybės draudimą.
2271
draudimas