proklzė (gr. proklinō – palinkstu pirmyn), proklitikų šliejimasis prie kirčiuotų po jų esančių ir kartu su jais tariamų žodžių. Būdinga baltų, slavų ir kitoms indoeuropiečių kalboms.
2271
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |