prokūrà (lot. procuro – rūpinuosi, pavaduoju), įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui jo vardu ir interesais atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su to juridinio asmens verslu. Asmuo, kuriam išduota prokūra, yra prokuristas. Prokūrą išduoda tam tikra juridinio asmens valdymo institucija, savininkas arba jo įgaliotas asmuo juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka. Prokūra gali būti išduodama keliems asmenims (bendroji prokūra), kurie privalo veikti kartu. Prokūra gali būti ribota (pavyzdžiui, prokuristui suteikiama teisė veikti tik tam tikrose bendrovės veiklos srityse, sudaryti kai kuriuos sandorius arba derinti savo veiksmus su akcininkų susirinkimu ar stebėtojų taryba), ribojimai dažniausiai galioja tik bendrovės viduje – juos pažeidus sudaryti sandoriai nebus pripažinti negaliojančiais ir atitinkamai sukels prievolių bendrovei. Prokuristas neturi teisės atlikti ir jam negali būti pavedama atlikti šių veiksmų: perleisti atstovaujamojo nekilnojamąjį daiktą (įmonę) ar suvaržyti teises į jį, pasirašyti atstovaujamojo veiklos balansą ir mokesčių deklaraciją, skelbti atstovaujamojo bankrotą, duoti prokūrą, priimti į įmonę dalininkus, perduoti savo įgaliojimus kitam asmeniui. Prokūra turi būti rašytinė ir pasirašyta asmens, turinčio teisę ją išduoti. Prokūra atstovaujamojo ir prokuristo santykių atžvilgiu įsigalioja nuo jos išdavimo, prokuristo ir trečiųjų asmenų santykiams – nuo jos įregistravimo. Prokūra baigiasi, kai atstovaujamasis ją atšaukia, prokuristas jos atsisako, atstovaujamajam iškelta bankroto byla, išdavęs prokūrą juridinis asmuo likviduojamas ar reorganizuojamas, prokuristas miršta. Pasirašydamas atstovaujamojo vardu dokumentus prokuristas privalo nurodyti, kad jis veikia kaip prokuristas (Lietuvoje – įrašyti žodį prokuristas arba jo sutrumpinimą pp).
LIETUVOJE prokūrą reglamentuoja Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001). Prokūrą registruoja Juridinių asmenų registras.
prokuristas; bendroji prokūra