„Proletkult“ („Пролеткульт“, „Proletkultas“), rusų kultūrinė organizacija, susidariusi iki 1917 Spalio perversmo. Siekė suformuoti proletarinę kultūrą, plėtoti proletariato kūrybinę veiklą. Proletkulto teorinius principus išdėstė A. Bogdanovas žurnale Proletarskaja kultura. Iškelta vadinamosios grynosios proletarinės kultūros, kuriamos tik proletariato, idėja, neigta meno tradicijos, inteligentijos vaidmuo. Proletkulto teoriniai principai griežtai kritikuoti Komunistų partijos vadovų (Proletkulto autonomiškumo tendencijos prieštaravo leninizmo principams kurti socialistinę visuomenę). 1920 vienijo beveik 400 tūkstančius narių, 80 tūkstančių jų kūrė meno studijose ir klubuose. Leista apie 20 žurnalų (Gorn Maskvoje, Grjaduščee Petrograde, Zarevo zavodov Samaroje). Įkurtas pirmasis Darbininkų teatras, jame kūrė režisierius S. Eizenšteinas (nuo 1923 kūrybinių dirbtuvių vadovas), I. Pyrjevas, E. Garinas, kiti. Dailėje Proletkultas rėmė konstruktyvizmą ir gamybininkų sąjungą, su Proletkultu buvo susiję V. Tatlinas, E. Lisickis, kiti dailininkai. 1925 organizacija įtraukta į profsąjungų struktūrą, 1932 panaikinta. Proletkultas turėjo įtakos rusų, daugiausia sovietų laikotarpio, literatūros ir teatro raidai.
2271