promètis (Promethium; pavadintas Prometėjo garbei), Pm, periodinės elementų sistemos III B grupės radioaktyvusis cheminis elementas; lantanoidas, retųjų žemių elementas. Žinomi 38 izotopai, jų masės skaičius nuo 126 iki 163. Sidabriškai baltos spalvos metalas. Reaktyvus, ore lengvai oksiduojasi ir sudaro oksidą Pm2O3. Reaguoja su neorganinėmis rūgštimis (sudaro druskas), halogenais (sudaro halogenidus, pvz., promečio fluoridą PmF3, promečio chloridą PmCl3). Išskiriamas iš radioaktyviųjų izotopų mišinio, susidarančio branduoliniuose reaktoriuose. Naudojamas kaip energijos šaltinis kosminiuose aparatuose, valdomuosiuose sviediniuose, radijo įrenginiuose, laikrodžiuose, klausos aparatuose, įeina į liuminoforų sudėtį. 147Pm izotopą iš panaudoto branduolinio kuro urano skilimo produktų 1945 išskyrė Lawrenceʼas Elginas Glendeninas, Charlesas DuBois Coryellis, Jacobas Akiba Marinsky (visi Jungtinės Amerikos Valstijos), 1968 panaudojus labai jautrius analizės metodus prometis aptiktas gamtoje.
| atominis skaičius | 61 |
| atominė masė | 146,9128 |
| išorinių elektronų konfigūracija | 4f36s2 |
| stabiliausi radioaktyvieji izotopai | 145Pm (T1/2 17,7 m.), 146Pm (T1/2 5,53 m.), 147Pm (T1/2 2,62 m.), 149Pm (T1/2 53,1 h) |
| kiekis Žemės plutoje | pėdsakai |
| lydymosi temperatūra | 1 170 °C |
| virimo temperatūra | apie 3 000 °C |
| tankis | 7 260 kg/m3 |
| oksidacijos laipsnis | +3 |
| savitoji elektrinė varža | 5·10–7 Ω·m |
| šilumos laidumo koeficientas | 17,9 W/(m·K) |
| savitoji šiluminė talpa | 0,193 kJ/(kg·K) |
| standartinis elektrodo Pm/Pm3+ potencialas | –2,423 V |
2591