propinacija

propinãcija (lot. propinatio – gėrimas į kieno sveikatą), išskirtinė paveldima feodalo teisė savo valdose gaminti ir pardavinėti alkoholinius gėrimus. Manoma, atsirado viduriniais amžiais Vakarų Europoje. 1496 įstatymu patvirtinta Lenkijoje, 1498 – Abiejų Tautų Respublikos Seimo nutarimu įvesta Lietuvoje, Abiejų Tautų Respublikoje ypač paplito 17 amžiuje: patvirtinta Lietuvos Statuto ir 1673, 1703, 1768 konstitucijų (to laikotarpio įstatymų). Propinacija buvo susijusi su žemės nuosavybe, ją turėjo ir bažnytiniai feodalai. Ne savoje žemėje gyvenantiems valstiečiams buvo draudžiama patiems gamintis alkoholinius gėrimus arba šią teisę jie privalėjo išsipirkti. Kartais valstiečiai buvo verčiami pirkti nustatytą kiekį feodalo dvare pagamintos degtinės. Abiejų Tautų Respublikoje propinacija buvo svarbus pajamų šaltinis, garantavo perteklinių grūdų pardavimą vidaus rinkoje. Dažnai feodalo pajamos, gaunamos iš propinacijos, būdavo didesnės už visas kitas. Propinacija buvo viena pagrindinių alkoholizmo paplitimo priežasčių, be to, skatino antisemitizmą (dėl kitokios veiklos apribojimų beveik visos smuklės priklausė žydams, kurie šią teisę išpirkdavo ir stengėsi ją išlaikyti). Prūsijai atitekusioje Abiejų Tautų Respublikos dalyje propinacija panaikinta 1845, Galicijoje 1889, Rusijoje dvasininkams 1841, kitiems – 1898 (įvestas valstybinis degtinės pardavimo monopolis).