propozcinė fùnkcija, logikoje – funkcija, nustatanti atitikimą tarp tam tikros srities objektų, kurie yra jos argumento reikšmės, ir teisingumo bei klaidingumo. Pavyzdžiui, išraiška x yra dokumentas nėra nei teisinga, nei klaidinga, ji yra propozicinė funkcija. Kintamojo x (propozicinės funkcijos argumento) pakeitimas objekto pavadinimu yra paprasčiausias būdas propozicinę funkciją paversti teiginiu (pavyzdžiui, pasas yra dokumentas). Propozicinės funkcijos pavertimo teiginiu kitas būdas – kintamųjų susiejimas kvantoriais, pavyzdžiui, įvedus egzistavimo kvantorių gausime ∃x (x yra dokumentas) – yra toks x, kuris yra dokumentas. Propozicinės funkcijos virtimas teisingu ar klaidingu teiginiu priklauso nuo argumento reikšmių, t. y. nuo to, kokiam objektui požymis priskiriamas.
314