pròsfora (gr. prosphora – atnaša), stačiatikių liturgijoje – duonos kepalėlis, skirtas Eucharistijos šventimui ir gyvųjų ir mirusiųjų minėjimui per proskomidiją. Ostijos atitikmuo. Kepama iš raugintos kvietinių miltų, vandens ir druskos tešlos. Prosfora yra maža apvali dviejų dalių (simbolizuoja dvi Kristaus – tikro Dievo ir tikro žmogaus – prigimtis). Apatinė prosforos dalis didesnė, viršutinė – plokščia, ant jos specialiais spaudais įspaudžiamas keturgalis kryžius ir graikų raidės IΣ – is, XΣ – chs arba NIKA – nika (Jėzus Kristus nugali) arba Dievo Motinos (kartais kokio nors šventojo) ikona.
prosfora
Prosfora kildinama iš Senojo Testamento – šias atnašas, pridėjęs raugintos duonos papločių, jis turės atnašauti su dėkojimui skirta bendravimo auka (Kun 7, 13); Mozė ruošė dviejų dalių duoną, simbolizuojančią žemiškąją ir dangiškąją duoną. Ankstyvojoje krikščionybėje duoną Eucharistijai atnešdavo tikintieji. Ji galėjo būti bet kokios formos; ją pažymėdavo įvairiais krikščioniškais simboliais (dažniausiai kryžiumi). Nuo 5 a. vienuolynuose ar didesnėse parapijose atsirado specialių liturginės duonos kepyklų.
1494