protaktinis

protaktnis (Protactinium; gr. prōtos – pirmas + aktis, kilm. aktinos – spindulys), Pa, periodinės elementų sistemos III B grupės radioaktyvusis cheminis elementas; aktinoidas. Gamtinį protaktinį sudaro 2 izotopai. Žinomi 27 dirbtiniai radioaktyvieji izotopai, kurių masės skaičius nuo 213 iki 238 (išskyrus ²³¹Pa ir ²³⁴Pa). Blizgantis, šviesiai pilkas kalus metalas. Iki 1170 °C patvaraus alfa protaktinio centruotųjų sienelių kristalinė gardelė tetragoninė, aukštesnėje negu 1170 °C – kubinė. Skildamas skleidžia alfa daleles ir virsta aktiniu (iš čia kilęs jo pavadinimas). Ore apsitraukia oksido Pa₂O₅ plėvele, reaguoja su vandeniliu (250–300 °C), amoniaku (800 °C), anglimi (1400 °C). Junginiai mažai ištirti. Susidaro skylant uranui, izotopo ²³¹Pa randama urano rūdose (0,34 g/t). Gaunamas perdirbant panaudotą branduolinį kurą, protaktinio fluoridą PaF₄ redukuojant bariu (1500 °C). Naudojamas moksliniuose tyrimuose. Protaktinį 1913 atrado K. Fajansas ir Oswaldas Helmuthas Göhringas (Vokietija), 1917 kitą protaktinio izotopą nustatė O. Hahnas ir L. Meitner, o atskirai nuo jų F. Soddy ir Johnas Arnoldas Cranstonas (Didžioji Britanija).

1